Drobės – lyg gražios ateities pranašės
„Galerija XX“ pasipuošė Panevėžyje savaitę vykusio XXI tarptautinio tapytojų plenero kūriniais.
Į plenerą buvo kviesti skirtinga maniera tapantys autoriai, tad pa-roda gavosi įvairialypė.
Šį kartą plenere dalyvavo net trys menininkės iš Ukrainos. Visų jų kūriniai išsiskiria sodriomis spalvomis ir džiugia nuotaika.
Karo alinamos šalies atstovės kūriniuose visiškai nekalba apie karą, jų drobėse nėra jokių užuominų apie agresiją, piešiniai – tarsi gražios ateities pranašai.
Nori, kad žmonės matytų šviesą ir viltį
Vis dėlto per parodos atidarymą autorėms prisistatant liejosi ašaros.
Padėkojusi už šiltą priėmimą ir draugiškumą, Olha Hrytsenko pravirko balsu.
„Ačiū už pagalbą Ukrainai. Norėjau savo darbais jums suteikti džiaugsmo“, – tiek tegalėjo ištarti.
Vėliau autorė paaiškino, kad sąmoningai pasirinko tapyti pozityvą.
„Kai dabar pas mus tiek skausmo, norisi jam atsvaros“, – kalbėjo tapytoja.
Viešnia įkvėpimo sėmėsi iš mūsų kraštovaizdžių, parkų ir vandens telkinių.
„Labai mėgstu tapyti vandenį ir atspindžius jame. Paveikslas irgi yra atspindys. Atspindys jo kūrėjo. Kokia esu, ką jaučiu ir kaip matau pasaulį, žiūrovas mato žvelgdamas į mano drobes“, – aiškino autorė.
Gelbėjasi tapydama taiką
„Aš irgi tuoj verksiu. Pajutom jūsų širdžių ir šalies šilumą. Dėkoju, kad palaikot mūsų šalį“, – graudinosi ir Maryna Rozhniatovska.
Plenero metu ji nutapė tris paveikslus impresionistine maniera. Dviejuose lengvai atpažįstami vaizdai: Laisvės aikštės ir Elektos gatvės dalis, Senvagė ir Raudonoji bažnyčia. Trečiojoje drobėje saulėgrąžos – simbolinės Ukrainos gėlės. Tą darbą ji padovanos mūsų miestui.
Menininkė į Panevėžį žvelgė per istorinę architektūrą, nes tai jos mėgstamiausia tema.
„Aš nusprendžiau tapyti taiką – bet kokiu atveju tai gelbėja“, – kalbėjo viešnia. Krystynos Sirenko drobės akį traukia ne tik ryškumu bei šviesa, o ir humoru.
Trijų dalių kūrinyje matyti linksmi gyvūnų snukučiai, nors autorė kalba apie fobijas.
Pirmoji baimė – dirbtinio intelekto, nes kai kas gali prarasti darbą, nežinia, kokia ateitis laukia, gal jis net pakeis žmones.
Antroji baimė – naujų technologijų, kai žmonės atsisako priimti nauojoves, naudojasi senais telefonais, užsirašinėja ranka, užuot naudoję diktofoną.
Trečioji baimė – likti be ryšio. Be interneto ir be mobiliojo telefono.
Tas tris fobijas tapytoja ne sureikšmina, o pasijuokia iš jų.
„Mes bijom, bet kvatojam baimei į veidą“, – paaiškina, kad toks požiūris padeda įveikti stresus.
Džiugino lietuviški pavadinimai
Vasariškomis nuotaikomis prisodrintos ir latvės Agnijos Germanės drobės.
„Jūsų miestas toks gyvas! Tiesiog pakerėjo fontane žaidžiantys vaikai“, – žavėjosi dailininkė.
Panevėžietis Girmantas Rudokas ir plenere pratęsė temą su istoriniais dinozaurais. Jo kūriniai atlikti paties susikurta technika, kai tapoma skystais dažais, o vėliau figūrų ar daiktų kontūrai persiuvami storu siūlu, taip išgaunamos grafiškos linijos.
Tapytoja Dalia Kirkutienė iš Klaipėdos sakė, kad iki šiol nėra buvusi Panevėžyje. Čia ji ir patyrė šviesų pirmąjį įspūdį, o jis – pats tikriausias.
„Pastebėjau, kad pas jus labai daug kavinių ir parduotuvių su lietuviškais pavadinimais. Klaipėdoje, deja, lietuvių kalba iš gatvių dingsta“, – palygino ji.
Prierašai po nuotraukomis:
1. K.Sirenko triptikas linksmai kalba apie žmonių baimes priimti naujoves.
2. M.Rozhniatovska nutapė Ukrainos simboliu laikomas saulėgrąžas, paveikslą kaip dovaną paliks Panevėžiui.
3. O.Hrytsenko liūdesį ir baimę dėl karo tėvynėje stengiasi maskuoti teigiamais paveikslų siužetais.
4. 5. Istorinius Panevėžio pastatus M.Rozhniatovska tapė molbertą pasistačiusi Laisvės aikštėje.
6. 7. Ryškiaspalvėse O.Hrytsenko drobėse nutapytas vanduo ir atspindžiai jame.
8. 9. Klaipėdiečiui tapytojui Simonui Žaltauskui į akis krito išraiškingos mūsų miesto bažnyčios, jas nutapė džiugiomis spalvomis.
A.Švelnos nuotraukos
