Gėlynai už šeimininkę aukštesni
Viešint Sriubiškiuose, vietiniai gyventojai iškart parodė ranka į vieną sodybą – ten gyvena auksarankė 90-metė Elvyra Veščiūnienė.
Sulopyto asfalto juosta riedam link senolės sodybos.
Standartinis baltų plytų mūrinukas skendi rudeninėse gėlėse. Astrų žiedai delno dydžio, saulės spalvos rudbekijų šakos net linksta nuo žiedų gausos, o raudonieji jurginai aukštesni už pačią šeimininkę.
Gėlynus E.Veščiūnienė prižiūri pati, savo jėgom ir daržus nusiravi, o štai kiemo žolei nupjauti jau reikia jaunesnių rankų. Didžiausia talkininkė – tame pat kaime gyvenanti anūkė Žydrūnė Čygienė ir jos šeima, kai reikia, pagelbsti ir netoliese ūkininkaujantis bei ugniagesiu dirbantis anūkas Tomas Veščiūnas.
Gera širdis visus apdalija
E.Veščiūnienės išskirtinumas – gausybė rankdarbių. Moteris nuo pat jaunumės audžia ir mezga. Sau, šeimynai, dovanoms.
Jos sukurtomis grožybėmis apdalyti artimesni ir tolimesni giminaičiai, kaimynai ir pažįstami.
„Nebe ką močiutė ir turi, jos širdis gera, viską išdalija. Jau nė nesuskaičiuot, kiek šiltų kojinių ir pirštinių iš jos rankų iškeliavo, jomis mūvi gal kas antras sriubiškietis“, – sako anūkė ir veria duris į svetainę, kur ant kėdžių, stalų ir sofų išdėlioti močiutės rankdarbių kolekcijos likučiai.
Mini paroda – viskas specialiai ištraukta iš spintų, kad pamatytume, ką auksarankė geba.
Vilnonis susegiojamas smėlio spalvos megztukas išmegztas kiauraraščio juostelėm ir papurusiais trikampėliais.
Prie lapelių pynėmis puoštos violetinės skraistės priderinta kepuraitė ir aukštais puošniais riešais pirštinės.
Greta guli ir tokios pat spalvos bei lapų raštų sijonas.
Į kreminę liemenę įmegzti tamsiai rudi lietuviški ornamentai, žirgų simboliai. Rožinio melanžo palaidinė sudėliota iš eglučių rašto, o balta ilgarankovė atrodo lyg lengvas minkštas debesis, megzta iš plonytės vilnos, padabinta plačia apykakle.
Toliau – įvairiausi pirštinių, kepurių ir šalikų komplektai. Vis kitokių raštų, nematytų formų.
Puošėsi išskirtiniu megztu maudymosi kostiumėliu
Močiutė ima nuo kėdės baltų medvilninių siūlų suknelę su petnešėlėmis, apkraštuotą ryškiai rožinėmis megztomis juostelėmis.
„Anūkei numezgiau, nešiojo, kai buvo paauglė“, – rodo gražiai užlaikytą rankdarbį.
Anūkė papildo, kad močiutė buvo užsimojusi numegzti jai ir vestuvinius apdarus, tačiau šeima, taupydama senolės sveikatą, nuo tos minties atkalbėjo.
Akį patraukia ryškiai raudonas mezginys su tamsiu tautiniu raštu. Čia gi dviejų dalių maudymosi kostiumėlis, mezgėja pati jį kadaise dėvėjo.
„Labiausiai mėgstu megzti komplektus, kai viskas tarpusavyje dera“, – sako ji. Ir rodo sijonų bei palaidinių ansamblius su tokių pat spalvų ir raštų megztomis rankinėmis.
Turėjo ne vieną kostiumėlį iš lino siūlų, prie jų buvo nusimezgusi ir skrybėlaičių.
„Matuk, ar atpažįsti savo mėlyną kepurėlę?“ – kreipiasi į devynmetį proanūkį.
Buvo visas kostiumėlis: šliaužtinukai, megztukas, šalikas. Bet kai vaikas tuos daiktus išaugo, jie iškeliavo pas kitą mažylį.
Senolė prie mezginio prisėda ir dabar, nors penkiolikai minučių per dieną.
„Kai augau, nesu mačiusi, kad močiutės rankos dykos būtų, nuolat mezgė ir mezgė“, – pasakoja anūkė.
Visos pagalvėlės ant sofų megztais užvalkalais, lovatiesės – jos pačios jaunystėje austos.
„Anoks čia stebuklas, anksčiau kiekvienoje troboje moterys audė, mano močiutė audė, mama audė ir aš iš jų perėmiau“, – patikina.
Rodys, jei bus podiumas ir manekenės
E.Veščiūnienė prisipažįsta, kad visai neseniai bendruomenės vadovė įkalbinėjo ją savo rankdarbius parodyti kaimo šventėje.
„Atsisakiau, kam čia bus įdomu. Anūkė liepė rodyti, bet ją sudraudžiau, argi reikės jaunimui senienų? Dabar persigalvojau, kitąmet būtinai parodysiu. Bet kad man būtų podiumas ir manekenės!“ – iškėlė sąlygą.
Dabar, kad ir be podiumo, senolė sutinka pati pabūti manekene, apsirengti ir pademonstruoti mėgstamiausius savo rankdarbius.
Močiutei apsirengti padeda anūkė.
Senolė pasirodo su ryškios jūros spalvos komplektu: sijonu, megztuku ir per petį permesta megzta rankine. Paskui gracingai pasisukioja ir su šilta vilnone skraiste, užsimauna žalią beretę ir prie jos derančias pirštines.
„Šiandien karšta, tai močiutė savo mezginiais nepasipuošusi, o taip juos nuolat dėvi, jei tik eina iš namų, visad pasidabina, net į parduotuvę eidama išsičiustija“, – jaunatviška močiute žavisi anūkė.
Rankdarbiais skausmą lengvino
Mezginiais pasipuošusią E.Veščiūnienę visi pastebi, mato, kad drabužiai pačios pasidaryti, pagiria.
„Pokariu tų apsirengimų nebuvo, juk buvo visa ko nepriteklius. Tai skubi ką gražaus nusimegzti prieš Kalėdas, kad nueitum į šventinius šokius“, – pasakoja.
Visą darbingą amžių E.Veščiūnienė dirbo buhaltere.
Atėjus nepriklausomybei atrodė, kad prieš akis atsivers tiek daug galimybių, bet tais metais vyrą pakirto širdies liga, teko mokytis gyventi vienai. Ilgus vienatvės vakarus palengvino mėgstami rankdarbiai.
Braukdama ašarą moteris pasakoja, kad prieš trejus metus gyvenimas dar kartą aptemo – nuo insulto mirė vienintelis sūnus.
Visas viltis deda į kūrybingas proanūkes
„Žiemą komplektą numezgu per mėnesį. Ne ištisai su virbalais sėdžiu, reikia ir krosnį pakūrenti, ir valgio išsivirti“, – sako senolė.
Raštų pavyzdžių prisirankioja iš žurnalų, tada persipaišo ant milimetrinio popieriaus, kai ką pagal save pakeičia.
Anūkę nuo mažumės mokė megzti. Virbalus laikyti, žinoma, išmoko, gali kojines ir pirštines pati numegzti, bet didele aistra rankdarbiams neužsikrėtė.
„Proanūkės į menus linkusios, gal kuri mane pasekus užsimanys megzti?“ – viliasi senoji.
Anūkės 14-metė duktė Goda labai kūrybiška, bet šiuo metu jai ne rankdarbiai rūpi – ji jau beveik manikiūro meistrė.
Giminės moterys močiutės mezginiais iki šiol puošiasi, o štai šiais laikais vyrų požiūris į rankdarbių dėvėjimą jau nebe toks kaip anksčiau.
„Brolis ir mano vyras močiutės megztas liemenes jau labai retai beužsivelka“, – paaiškina anūkė.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Auksarankė E.Veščiūnienė labiausiai mėgsta megzti Įvairiausius komplektus, kai viskas tarpusavyje dera.
2. 3. E.Veščiūnienės svetainę puošia įspūdingais lietuviškais ornamentais išmegzti pagalvėlių užvalkalai.
4–11. E.Veščiūnienė iš spintų ištraukė ir mums parodė namuose dar likusius rankdarbius, kurių niekam nepadovanojo, o nešioja pati.
12. Ž.Čygienė mielai gobiasi močiutės megzta plonutėle, bet labai šilta vilnone skara.
13. 14. E.Veščiūnienė apsisprendė kitąmet ant podiumo išleisti visas savo sukurtas grožybes, gal ir pati pabus modeliu.
A.Švelnos nuotraukos
