Korupcijos skandalas išvertė iš posto
Nobelio taikos premiją siekiantis pelnyti JAV prezidentas D.Trampas neslepia noro karą Ukrainoje nutraukti iki šių metų pabaigos. Vargu, ar taip skubiai pavyks, tačiau ta kryptimi įvykiai vystosi tikrai sparčiai.
Užpraėjusį sekmadienį Vašingtone susitiko JAV ir Ukrainos derybinės delegacijos, o po kelių dienų JAV pasiuntiniai skrido į Maskvą tartis su Kremliaus atstovais. Šie pokalbiai yra atsidūrę visos planetos dėmesio centre, mat karas Ukrainoje ėmė grėsti peraugti į trečią pasaulinį.
Užpraėjusią savaitę Ukraina išgyveno labai didelį politinį nerimą. Iš pradžių JAV vadovas įsakė iki ketvirtadienio pasirašyti įteiktą 28 punktų taikos su Rusija planą, priešingu atveju gąsdindamas nebeteikti jokios paramos.
Jau vykstant deryboms, savaitės pabaigoje Kyjive staiga iš pareigų pasitraukė Ukrainos taikos derybininkų vadovas Andrijus Jermakas. Iš tikrųjų pasitraukti jį privertė Vakarų sąjungininkai, mat Ukrainos antikorupcinis biuras NABU A.Jermako namuose ėmė daryti kratas dėl įtarimų, kad šis dalyvavo pinigų grobstymo aferoje valstybinėje įmonėje „Energoatom“.
Kadangi Vakarų šalyse kai kurios partijos ragina mažinti finansavimą Ukrainai dėl nesugebėjimo pažaboti korupcijos, Europos Sąjungos vadovybė neoficialiai pareikalavo V.Zelenskį atleisti A.Jermaką. Taip pademonstruojant, kad netoleruoja tokių nusikaltimų.
A.Jermakas buvo laikomas talentingu strategu, todėl V.Zelenskis jį labai vertino ir paskyrė prezidentūros vadovu, siųsdavo savo vardu į derybas užsienyje. Iškilus viešumon grobstymams įmonėje „Energoatom“, opozicinės partijos ėmė reikalauti atleisti A.Jermaką, tačiau V.Zelenskis atsisakė tai daryti ir paskyrė taikos derybininkų vadovu, bet po kelių dienų turėjo atleisti.
Kas bus naujasis prezidentūros vadovas ir ar sugebės taip gerai sutarti su V.Zelenskiu, nežinoma.
Svarbiausia išlikti vieningiems
Sutarimas ir tautos vienybė Ukrainai šiuo metu yra labai reikalingi, tai specialiame pareiškime apie gautą JAV ultimatumą pareiškė V.Zelenskis, paprašęs tokiu svarbiu šaliai metu būti vieningiems. Tačiau opozicija tokį prašymą ignoruoja ir toliau ragina burti naują vyriausybę, atleidžiant susikompromitavusią dabartinę.
Aistras Kyjive kaitina ir nauji NABU demaskavimai, liudijantys, jog į aferą yra įsivėlę ne keliolika, o keliasdešimt aukštų pareigūnų.
Kyjivui stiprų palaikymą išreiškė ES šalys, sukritikavusios JAV pasiūlytą taikos planą. Kilus įtarimams, kad planą surašė Maskva, o ne Vašingtonas, D.Trampas išsižadėjo savo žodžių, jog sutartį būtina pasirašyti iki ketvirtadienio. Be to, tarpininkaujant ES, planas buvo pakoreguotas į palankesnį Ukrainai.
Jau žinoma, kad Maskva atmetė JAV ir Ukrainos rengtą taikos planą ir tęs karą. Juolab kad Rusijos armija yra arti laimėjimų keliuose svarbiuose fronto ruožuose.
Kai kurie Ukrainos politologai siūlomą taikos planą pavadino kapituliaciniu. Garsus apžvalgininkas Petro Gerasimenka teigia, kad jei situacija fronte, valstybėje ir užsienyje nepatirs esminių pokyčių, Ukrainai anksčiau ar vėliau teks rinktis tarp antro Miuncheno ir trečio Minsko. Žurnalistas tuo priminė gėdingas Vakarų nuolaidas Hitleriui bei tai, jog 2014 metais Rusijai užėmus Krymą bei dalį Donecko ir Luhansko regionų, Minske sudaryti taikos susitarimai neužkirto kelio Rusijai įsiveržti į Ukrainą 2022 metais.
Svarsto, ką rinks po karo
Buvusi užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal interviu dienraštyje „Ukrainska Pravda“ samprotavo kitaip. Diplomatė pareiškė: „Turime suprasti, kad valstybės išsaugojimas jau yra mūsų pergalė. O tai, kaip sugebėsime šią valstybę išsaugoti ir išpuoselėti – bus teisingumo pasiekimas.“
Kilus aferai „Energoatom“, dalis Ukrainos ekspertų ėmė pranašauti, kad ji užkirs V.Zelenskiui kelią po karo būti perrinktam antrai prezidento kadencijai, tačiau kita dalis su tuo nesutinka.
Žymus Charkivo žurnalistas Volodimiras Čistilinas pareiškė, kad taikos derybos prezidentui iš tikrųjų gali tapti tramplinu į antrą kadenciją.
„Pafrontės regionų žmonės yra labai išvarginti užsitęsusio karo, situacija fronte prasta, tad jei prezidentui pavyks, padedant ES šalims, išsiderėti tinkamas taikos sąlygas, piliečiai už jį balsuos kaip už taikos garantą“, – spėja V.Čestilinas.
Kitokios nuomonės yra Charkivo universiteto dėstytoja, politologijos profesorė Halyna Kuts. Ji mano, kad korupcinio skandalo nuosėdos sutrukdys V.Zelenskiui antrą kartą laimėti rinkimus.
„Ukrainska Pravda“ tvirtina, jog galvodamas apie būsimus rinkimus prezidentas jau kiek anksčiau ėmėsi populistinių vilionių – nurodė kiekvienam piliečiui suteikti tūkstančio grivinų (20 eurų) „žiemos paramą“, o vargingas šeimas apdalinti 6500 grivinų (135 eurais).
Opozicija tai įvardijo kaip neleistiną pinigų švaistymą karo metu, kai lėšų ypač trūksta frontui, o pinigai yra ne savi, bet atsiųsta užsienio parama. Kritikuojamas ir leidimas nemokamai traukiniu nuvažiuoti du tūkstančius kilometrų. Mat tokia programa galios vos kelis mėnesius, o nemokami bilietai bus duodami į nepopuliarius reisus ir nepatogiu metu.
Šią programą ypač kritikuoja ekonomistai, primindami, jog „Ukrainos geležinkeliai“ skendi milijardinėse skolose, o Rusija per bombardavimus sunaikino daugybę vagonų ir stočių.
Visi nori taikos, tik – kokios?
Net prasidėjus deryboms Rusija nesiliovė bombarduoti Ukrainos miestus. Ypač gausias žudikiškas dronų ir raketų atakas išgyveno Kyjivas, o aukų buvo ir kituose miestuose.
Okupantai ypač taikosi į geležinkelius, elektros bei dujų tiekimo infrastruktūrą. Dėl to dalyje Charkivo pastarosiomis dienomis nebuvo elektros, šildymo ir vandens, o panaši situacija vis dažniau nutinka ir kituose miestuose, ypač esančiuose arčiau fronto.
Charkivo meras Igoris Terechovas perspėjo regiono gyventojus, kad artėjanti žiema gali būti pati sunkiausia per ketverius karo metus.
LRT.lt korespondentui bendraujant su charkiviečiais, dauguma neslėpė norintys karo užbaigimo, nes yra išsekę nuo streso ir netekčių bei bijo, kad žiemą teks šalti butuose be elektros ir vandens.
Taikos norą akcentavo ir pensininkai Viktoras Skripka bei Denisas Krivonosas, kuriuos sutikau šalia gaisravietės, atsiradusios po naktinės dronų atakos Charkive. Tik niekas nežinojo, kaip tą taiką pasiekti.
Per dronų ataką privačių namų gatvėje centriniame Ševčenkos mikrorajone žuvo keturi civiliai.
Minėtų vyriškių šeimos nariai nebuvo sužeisti, tačiau sprogimų banga rimtai apgadino namus, todėl vyriškiai laukė humanitarinės paramos krovinio.
Gerokai labiau sukrėstas buvo 45 metų Viačeslavas, per drono ataką praradęs ketveriais metais jaunesnę žmoną Iriną.
„Buvo pusė dešimtos vakaro, kartu su penkiolikmečiu sūnumi ir keturiolikmete dukra virtuvėje virėme arbatą, tepėme sumuštinius vakarienei ir laukėme ateinančios Irinos. Ji žiūrėjo mėgstamą filmą ir tuoj tuoj turėjo pasirodyti, bet tą akimirką jos kambaryje sprogo dronas. Mus tik apibraižė stiklų šukės, o Iriną užklojo storas cemento nuolaužų sluoksnis. Su pagalbon atbėgusiu kaimynu puolėm atkasti, bet žmona jau buvo mirusi. Sunkiai abu dirbome, pasistatėm naują namą, o dabar Irina negyva, namo nebėra. Kur reikės su vaikais dėtis, nežinau. Man šokas, esu sutrikęs, esu piktas ant Maskvos ir viso pasaulio, kad nesugeba sustabdyti šio karo“, – kalbėjo Viačeslavas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Politologijos profesorė Halina Kuts spėja, kad korupcijos skandalo nuosėdos sutrukdys V.Zelenskiui po karo būti perrinktam šalies prezidentu.
2. Šiame name dronas užmušė čia gyvenusią moterį.
3. Naujas Viačeslavo ir Irinos namas po dronų atakos pavirto griuvėsiais.
4. Garsus Charkivo žurnalistas Volodimiras Čistilinas mano, kad sėkmingos taikos derybos V.Zelenskiui taptų tiltu į antrą prezidento kadenciją.
5. Kambaryje sprogęs dronas užmušė Viačeslavo žmoną Iriną.
6. Viktoras Skripka bei Denisas Krivonosas laukte laukia karo pabaigos – per dronų ataką apgriuvo jų namai.
E.Butrimo nuotraukos
_sk0.jpg)
