Prancūzijoje gimusi vertėja, aktorė, Prancūzijos garbės ordino legionierė ir asociacijos „Lietuva–Prancūzija“ prezidentė C. N. Paliulienė premija įvertinta už neeilinį kūrybinį, meninį, meistrišką darbą, garsinant Lietuvą, Anykščius prancūziškai kalbančiose šalyse ir platinant vertybines nuostatas bei lietuviškos kūrybos grožį.
Renginį vedė ir susirinkusiesiems muzikinę programą, sukurtą specialiai šiam vakarui, dovanojo iš Anykščių rajono kilusi fleitininkė, improvizacinės muzikos atlikėja ir kūrėja Mėta Gabrielė Pelegrimaitė-Kaupinė.
Premiją C. N. Paliulienei įteikė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis bei literatūrinės premijos komisijos pirmininkė, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė.
D. Nefienė sakė, jog šiais metais buvo teiktos šešios kandidatūros šiai premijai gauti.
„Skaityti, diskutuoti, ginčytis, ieškoti paties teisingiausio rezultato nebuvo labai lengva. Tačiau džiaugiamės, kad literatūrinės premijos žanras plečiasi, todėl, kad pirmą kartą literatūrinė premija įteikiama vertėjai. Tai yra nauja nuostata komisijos darbe. Džiaugiamės, kad vertimas dar glaudžiau susijęs su Anykščiais, nes išversta knyga yra Anykščių krašto garbės ambasadoriaus Prancūzijoje Valdo Papievio. Laureatė buvo pasiūlyta net du kartus: ją pasiūlė Anykščių menų centras ir Lietuvos kultūros institutas“, – apie tai, kaip buvo renkama šių metų premijos laureatė, pasakojo D. Nefienė, o K. Tubis, įteikdamas C. N. Paliulienei premiją, kalbėjo:
„Ši premija yra viena iš rimčiausių literatūrinių premijų ir aš galiu pasakyti, ilgai žiūrėjau į ženklą – be lupos žiūrėjau – tai puikus ordiną atstojantis ženklas. <...> Mes su pirmininke pasišnekėjom, daug visokių medalių turiu, bet tokio tikrai turbūt neturėsiu. Čia yra labai sudėtingas dalykas, kuris ne kiekvienam duotas. Ne kiekvienas žmogus tą gali daryti.<...>
Nėra sutapčių, netyčia jų nebūna. Juk pavardė kūrėjo, mūsų Garbės ambasadoriaus – Papievis – vėlgi susijęs su gamta. Įdomu, kiek „Anykščių šilelyje“ ir Baranausko kūryboje išvardina „pievos“, „papieviai“, „pempės“ ir dar bala žino. Ir vertėja Nendrė! Tikrai nendrės paminėtos „Anykščių šilelyje“, viskas susiję kartu ir tobula.“
„Visas šias dienas galvojau apie jus, nuoširdūs anykštėnai. Prisiminiau Papievių šeimos namus, prisiminiau ponią Papievienę, atvykusią į savo sūnaus premijos įteikimą. Tai buvo labai jautri akimirka. Kaip ir dabar. Galvoju apie Valdo seserį – tokią rūpestingą ir globėjišką.
Galvoju apie jus, Anykščių skaitytojus, gyvenančius amžinoje ir didingoje Anykščių šilelio auroje. Mąsčiau apie Šventosios upę – apie ją beveik nieko nežinojau. Tik tiek, kad ji dažnai minima šio krašto eilėraščiuose ir kad teka tik per Lietuvą.
<...> Svarbiausia, kad būtent Šventoji upė sujungė Valdą Papievį su Paryžiaus Senos upe. Būtent prie jos jis išmoko žvelgti į vandens atspalvius, įsižiūrėti į jo tekėjimą, įsivaizduodamas, kaip bangos jį sūpuoja iki Neries, paskui – iki Mėnulio ir galiausiai – iki begalybės. Galvoju apie šią staigmeną, tokią netikėtą garbę, kodėl ją suteikiat, skirdami man Antano Baranausko literatūrinę premiją. Iš visos širdies dėkoju Anykščių rajono savivaldybės tarybai ir Jurgitai Bugailiškienei, dėkoju visiems, kurie apie mane pagalvojo, kai to nežinojau“, – dėkodama už įvertinimą, kalbėjo A. Baranausko literatūrinės premijos laureatė, pirmoji vertėja, kuriai įteikta ši premija, C. N. Paliulienė. Ji taip pat į prancūzų kalbą yra išvertusi ir Kristijono Donelaičio „Metus“.
Nuo 1994 metų Lietuvoje gyvenanti C. N. Paliulienė papasakojo, jog V. Papievio kūriniai „Eiti“ ir „Ėko“ atsidūrė ant literatūros kritikos stalo svarbiausiame Prancūzijos dienraštyje „Le Monde“ („Pasaulis“).
„Abu kartus literatūros kritikas parašė recenziją – yra rašytojai, kurie atiduotų viską, kad patektų į „Le Monde“ kritiką, žinau, jie net atveža dėžę šampano kritikams. O su Valdu atsitiko viskas labai natūraliai. Apie „Ėko“ literatūros kritikai rašė: „Valdas Papievis yra vienas ikoniškiausių Lietuvos autorių ir Baltijos šalių literatūrinio gyvybingumo liudininkas. Jis apsigyveno Paryžiuje devintojo dešimtmečio pradžioje, todėl „Ėko“ aprašo tiek savo paties miesto žlugimą, tiek svetimą miestą – miestą, žvelgiantį iš tolių <...>“. Valdas Papievis man panašus į impresionistą tapytoją. Jis primena Claude Monet, kuris statydavo savo molbertą stotyje, bandydamas užfiksuoti ir atkurti į stotį atvykstančio lokomotyvo garus“, – apie tai, kodėl susižavėjo anykštėno kūryba bei pasiryžo ją išversti į prancūzų kalbą, pasakojo ir Prancūzijos Garbės legiono ordinu, ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu įvertinta C. N. Paliulienė.
Gausiai bibliotekoje susirinkusiems anykštėnams bei miesto svečiams C. N. Paliulienė prancūzų kalba skaitė savo verstos V. Papievio knygos „Ėko“ ištrauką, o M. G. Pelegrimaitė-Kaupinė tą pačią ištrauką perskaitė lietuviškai. C. N. Paliulienė į prancūzų kalbą išvertė ir dar dvi V. Papievio knygas – „Eiti“ bei „Odilė“. Iš Paryžiaus į Anykščius šeštadienio vakarą V. Papievis neatvyko, tačiau iš salės pasigirdo komentaras, jog rašytojas renginį stebi tiesiogiai.
A. Baranausko premijos laureatę sveikino LR Seimo narys Arūnas Dudėnas, buvęs parlamentaras, vienas iš Aukščiausiosios Tarybos gynėjų Povilas Urbšys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė ir kiti.
Kartu su pinigine 4 tūkst. 900 eurų premija laureatei C. N. Paliulienei įteiktas laureato diplomas ir skulptoriaus Antano Šėmio sukurtas premijos meninis ženklas, pagamintas iš tombako ir dengtas 24 karatų auksu.
A. Baranausko literatūrinė premija įkurta 2010 metais, ją įsteigė Anykščių rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga. Ji kasmet skiriama už grožinės literatūros kūrinius, knygas, skiepijančius meilę Lietuvos gamtai ir Antano Baranausko gimtinės aplinkai, atskleidžiančius žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį arba profesionaliosios literatūrologijos kūrinius, skirtus Antano Baranausko kūrybai. Premija skiriama konkurso būdu, vertinamos per pastaruosius trejus metus išleistos knygos. Kandidatus šiai premijai gali siūlyti meno kūrėjų asociacijos, visuomeninės organizacijos, leidyklos, patys kūrinių autoriai.
Pirmasis A. Baranausko literatūrinės premijos laureatas – prof. Paulius Vaidotas Subačius, kuriam premija skirta už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“. 2024 metais premija įteikta poetui, eseistui Aliui Balbieriui už knygą „Aš žudžiau jūrų žvaigždes“.
Projektas „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę?“
Prierašai po nuotraukomis:
1. Premiją Caroline Nendrei Paliulienei įteikė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis bei literatūrinės premijos komisijos pirmininkė, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė.
2. Į renginį atvyko buvęs parlamentaras, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Nuotraukoje – su Anykščių viešosios bibliotekos direktore Jurgita Bugailiškiene.
3. Premijos laureatę sveikino Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė (kairėje) bei Anykščių menų centro direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė.
4. Apdovanojimų ceremoniją vedė bei specialiai šiam renginiui muzikinę programą sukūrė iš Anykščių rajono kilusi fleitininkė, improvizacinės muzikos atlikėja ir kūrėja Mėta Gabrielė Pelegrimaitė-Kaupinė.
5. Į Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje vykusį Antano Baranausko literatūrinės premijos teikimo vakarą susirinko pilna salė politikų, menininkų bei neabejingų literatūrai žmonių.
6. Renginį stebėjo fleitininkės Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės-Kaupinės (viduryje) mama Anykščių muzikos mokyklos mokytoja Rūta Pelegrimienė ir jos vyras šiuolaikinės muzikos atlikėjas, improvizatorius, tūbininkas Simonas Kaupinis (dešinėje).
Autorės nuotraukos
