Buvo nelogiška gyventi stotyje
Nežinančiam surasti Panevėžio rajono pakraštyje esančią Naująją Raguvėlę – buvusią Raguvėlės geležinkelio stotį, ir dabar, ir anksčiau, iki kaimo pavadinimo keitimo, nebuvo ir nėra paprasta.
Kaimas net iš trijų pusių įsiskverbęs į Anykščių rajoną, nėra jokių nuorodų, o vienintelis orientyras logiškai mąstantiems – pro kaimą einantis siaurasis geležinkelis. Raguvėlė, esanti už 4 kilometrų, – Anykščių rajono valdose.
Bet ar atsiras naujos iškabos su naujuoju, ką tik sostinės valdininkų patvirtintu, žmonių jau nebežeminančiu, kaimo pavadinimu, neaišku.
Žmonių gi rūpestis – kitas, su buitimi susijęs: ar reikės keisti dokumentus, kiek tai kainuos. Valdžia juos gali nuraminti – kompiuterių amžiuje tai bus padaryta be didelio vargo ir išlaidų.
Vis dėlto šioje istorijoje įdomiausia, kad apie pakeistą kaimo pavadinimą rajono valdžia išvis nežinojo – sostinės biurokratai nesiteikę informuoti.
Blogai, kad nėra gatvės
Mes gi sukame į kaimą nauju pavadinimu – Naująją Raguvėlę.
Kaimo pradžioje gyvenanti senbuvė Gražina teigė, kad čia atsikraustė prieš 45 metus, kai ištekėjo už girininko. Apie naują kaimo pervadinimą ji sužinojo iš žurnalistų.
Gražina nesipurto naujo pavadinimo, jis jai labiau patinka, nes juk supranta – nelogiška gyventi stotyje.
„Didžiausia bėda, kad dabar reikės keisti visas sutartis, kitus dokumentus. Gal valdžia padės, bet jeigu patiems reikės visko ieškotis, bus sunku“, – skundėsi pašnekovė.
Kita bėda raguvėliškė nurodė tai, kad kaimas neturi gatvių, namai buvo sunumeruoti tik maždaug prieš porą metų. Pasak moters, rašant užsakymą elektroniniu būdu, reikia nurodyti ir gatvę, kadangi jos nėra, užsakymas atmetamas.
„Paštininkė jau žino, kas kur gyvena, o va kurjeriams pirmąkart būna sunkiau mus susirast, kartais išeinam ant kelio jų pasitikt“, – aiškino pašnekovė..
Kaime yra 20 sodybų, bet žmonių gyvena daug mažiau, daug išmirė, šiemet jau du palaidojo. Jųdviejų su vyru name registruotos ir dvi dukros, tačiau jos čia negyvena, viena įsikūrė Panevėžyje, kita – Kaune. Visai šalia, kitoje kelio pusėje, savame name gyvena sūnus, bet tądien, kai lankėmės, jis darbo reikalais buvo išvykęs į Norvegiją.
Nebegauna popierinių sąskaitų
„Man tas pats, kaip vadinsis kaimas, bet Naujoji Raguvėlė gražiau, o prieš tai atrodė, kad gyvename kokiame traukinio vagonėlyje“, – juokėsi pensininkė Vida Kučienė.
Ji skundėsi, kad pasikeitus kaimo pavadinimui jau pora mėnesių nebegauna popierinės sąskaitos susimokėti už pokalbius mobiliuoju telefonu – laiškai grįžta atgal „Teledemos“ bendrovei.
„Man į telefoną ateina sąskaita už 6 eurus, bet negaunu popierių, todėl dabar moku pagal seną kvitą po 10 eurų kas mėnesį, o man brangus kiekvienas centas. Turėjo iškart pranešt, kad pakeitė kaimo pavadinimą, o ne taip“, – piktinosi sena moteris.
V.Kučienė neslėpė turinti pirmos grupės neįgalumą ir sunkiai vaikštanti. Medinuke šalia geležinkelio ji gyvena dviese su broliu Gintautu Varnu. Ir dar katinu.
Be brolio pagalbos moteris prapultų, jis nueina maisto parnešti į Raguvėlės bažnytkaimio parduotuvę ir ten telefono sąskaitą apmoka.
G.Varnas sakė, kad jųdviem su seserimi priklauso tik pusė namo, kitos namo pusės savininkai gyvena Panevėžyje, o čia atvažiuoja tik vasaromis.
„Kaime nuolat gyvena gal kokios penkios šeimos, daugiausia čia vasarnamiai, sušilus orams į juos suvažiuoja žmonės iš miesto“, – pasakojo G.Varnas.
Nebenori grįžti į miestą
Kita kaimo senbuvė Leokadija Gilytė pasakojo, kad į Raguvėlės geležinkelio stotį iš Panevėžio atsikraustė prieš 27 metus. Anksčiau ji sodyboje gyveno su seserimi, bet prieš pusantrų metų ją palaidojo ir liko viena.
„Atsimenu, iš pradžių čia atsikrausčius ištiko šokas, nes mieste buvau įpratusi prie patogumų. Dabar jau pripratau ir nebenoriu grįžti miestan“, – sakė L.Gilytė.
Moteris džiaugėsi, kad ją dažnai aplanko Panevėžyje gyvenanti dukra su žentu ir jau suaugę anūkai. Vienas anūkas nuo šulinio į namo vidų atvedė vandentiekį, kad nereikėtų vandens kibirais nešiotis, į daržą nutiesė laistymo žarnas.
Problemų dėl pervadinto kaimo senutė teigė neturinti, o Naujoji Raguvėlė jai gražiau skamba. Dabar žmonės, pasak moters, nebegalės juokauti: geležinkelio stotyje gimę stotyje ir mirs.
Mums bekalbant po kiemą lodamas lakstė jaunas šunytis. Moteris pernai gruodį jį, dar visai mažą, rado kažkieno numestą griovyje.
„Anūkas tada vežė mane pas gydytoją, pamatęs griovyje šunelį pasiūlė paimti jį man. Sakau, vežam į prieglaudą, nes aš jo nebeužauginsiu, bet anūkas įkalbėjo. Sakė, jei aš nebegalėsiu, jie pasiims, nors patys turi dobermaną“, – pasakojo raguvėliškė.
L.Gilytė apgailestauja, kad pro jų kaimą pravažiuojantis siauruko traukinys jau nebeveža keleivių.
„Senais laikais traukinys net dviem reisais kursavo, į Panevėžį vežė, teko ir man važiuoti su mažais vaikais, būdavo labai patogu“, – prisiminė kaimo senbuvė.
Seniūnas tragedijos nemato
Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika tikino, kad Raguvėlės geležinkelio stoties kaimo pervadinimas jam buvo naujiena, tačiau dėl to jis tragedijos neįžvelgė.
Seniūnas žadėjo padėti žmonėms susitvarkyti dokumentus pasikeitus kaimo pavadinimui, tačiau dabar esą reikia laukti žinių iš Registrų centro.
„Tada galėsime informuoti gyventojus, kokia bus tvarka. Ar jiems reikės važiuoti į Registrų centrą, ar seniūnijoje bus galima viską sutvarkyti, bet tikrai viskas išsispręs“, – tikino R.Budreika.
Pasak seniūno, Naujoji Raguvėlė greičiausiai liks begatvis kaimas, tik sunumeruotais namais, kaip yra dabar, nes reikėtų tik vienos gatvės pagal pagrindinį kelią, ir tada reikėtų tartis su kelininkais.
„Šis regioninis kelias priklauso bendrovei „Via Lietuva“, o su jais bendrauti sudėtinga“, – sakė R.Budreika.
Valdininkas patikino, kad jam dirbant seniūnu niekam niekada neužkliuvo tai, kad nėra nei ženklo, nurodančio kryptį į Naująją Raguvėlę, nei lentelės su kaimo pavadinimu.
Ar atsiras lentelė su naujuoju kaimo pavadinimu, seniūnas patikino dar nežinąs. Jis žadėjo šį reikalą pajudinti, kai Registrų centre bus sutvarkyti visi dokumentai.
Prisiminė gyventojų apklausą
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis patikino, kad Raguvėlės geležinkelio stoties virtimas Naująja Raguvėle jam taip pat buvo naujiena.
Tik tiek, kad rajono taryba pernai gegužę patvirtino Vyriausybei siūlomų pervadinti gyvenamųjų vietovių sąrašą, jame buvo įrašyta ir Raguvėlės geležinkelio stotis.
Taigi laiko informuoti žmones apie planus keisti kaimo pavadinimą buvo sočiai.
E.Toliušis prisiminė beveik prieš 20 metų tvarkytus reikalus. Rajono taryba 2007-aisiais nusprendė kai kuriuos kaimus, tarp jų ir Karsakiškio, Bygailių bei Raguvėlės geležinkelio stotis pervadinti arba prijungti prie kitų kaimų.
Pasak seniūno, 2011-aisiais savivaldybės surengtoje apklausoje dalyvavo arti 9 proc. žmonių, iš jų net 95 proc. pritarė kaimų pavadinimų keitimui. Tais pačiais metais visi dokumentai buvę sutvarkyti ir išsiųsti į Registrų centrą.
E.Toliušis teigė, kad vieno jo pažįstamo sūnus pažįsta anksčiau Raguvėlės geležinkelio stoties kaime gyvenusią garbaus amžiaus moterį, kuri prisimena apklausą dėl šio kaimo pavadinimo keitimo.
„Žmonės pamiršta, kas buvo prieš mėnesį, o kaip jiems prisimint, kas nutiko prieš 15 metų?“ – retoriškai klausė valdininkas.
Užsitęsė kompromisų paieškos
E.Toliušio teigimu, peržiūrėjęs dokumentus Registrų centras tada aptiko, kad skiriasi Panevėžio miesto ir rajono teritorijų ribos. Prasidėjęs ilgas susirašinėjimas su miestu.
„Kompromisas buvo rastas tik prieš trejus metus. Paskui vėl iš naujo vyko derinimas su ministerijomis, kol šiemet pagaliau buvo pagimdytas šitas Vyriausybės nutarimas“, – kalbėjo direktorius.
Pasak E.Toliušio, Miežiškių seniūnas žino, ką jam tokiu atveju daryti. Naujosios Raguvėlės gyventojai turės nuvykti į seniūniją deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir šie duomenys automatiškai nueis į Registrų centrą.
Valdininkas patikino, kad gyventojai tvarkydami dokumentus finansinių nuostolių nepatirs.
„Ši liūdnąja prasme kažkiek juokinga istorija užsitęsė, svarbiausia, kad niekas nenukentėjo. Suprantu, kad žmonės yra baisioje nežinomybėje, seniūnui sakiau nuvažiuoti į kaimą ir pasikalbėti su kiekvienu žmogumi, išaiškinti situaciją“, – kalbėjo E.Toliušis.
Pavadinimą palieka, kad ir atmintis nesunaikintų
Pasikeitė ir dar kelių Panevėžio rajono kaimų pavadinimai bei teritorijos. Karsakiškio geležinkelio stotis prijungta prie Virsnio kaimo, Bygailių geležinkelio stotis – prie Patrakių kaimo, o Beržynės viensėdis – prie Paežerio II kaimo.
Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė patikino, kad abiejose seniūnijos geležinkelio stočių teritorijose ir Beržynės viensėdyje jau seniai niekas nebegyvena, tad jokių problemų nėra.
Siūlomų pervadinti gyvenamųjų vietovių sąraše yra ir Krekenavos seniūnijoje esantys du Ąžuolytės bei du Slabadėlės kaimai. Juos siūloma pervadinti į I ir II kaimus tokiais pat pavadinimais.
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys nusijuokė, kad sąrašas užsigulėjo Vilniaus valdininkų stalčiuje, mat šie kaimai pervadinti dar prieš 15 metų.
Pasak seniūno, Ąžuolytės I kaime dabar gyvena iki 50 žmonių, Ąžuolytės II kaime telikusi viena sodyba, o abiejuose Slabadėlės kaimuose išvis nieko neliko.
„Krekenavos seniūnijoje yra 112 kaimų, užtektų abiejų rankų pirštų išvardinti, kuriuose iš jų dar yra žmonių. Kad tie kaimai visiškai nebūtų sunaikinti iš atminties, tiesiog paliekamas lopinėlis žemės ir pavadinimas“, – aiškino V.Kaušakys.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Sunkiai vaikštanti V.Kučienė neslėpė, kad be brolio G.Varno pagalbos ji tiesiog prapultų.
2. Net iš trijų pusių į Anykščių rajoną įsiskverbusiame Naujosios Raguvėlės kaime teliko 20 sodybų, daugiausia – panevėžiečių vasarnamiai.
3. R.Budreika kol kas nesirūpina, kad atsirastų lentelė su nauju pavadinimu.
4. Anksčiau Panevėžyje gyvenusi L.Gilytė jau priprato prie kaimo nepatogumų ir nebenori grįžti į miestą.
5. Kaimo senbuvei Gražinai naujas kaimo pavadinimas labiau patinka, nes ji supranta – nelogiška gyventi stotyje.
A.Švelnos nuotraukos
