Dabar jau tik šypsosi
Šiemet J.Miltiniui būtų sukakę 110 metų. Apvalios sukakties proga surengtas ne vienas renginys.
Gimtadienio išvakarėse J.Miltinio dramos teatro mažojoje salėje vyko popietė „Su Juozo Miltinio įdagu“.
Gal ką nustebino netikėtas, retai vartojamas žodis „įdagas“. Tai reiškia – įdegintas ženklas, įdeginta žymė odoje.
Tuo buvo norima pasakyti, kad su įdeginta žyme visam laikui liko J.Miltinio mokiniai.
Įdeginti ženklo be skausmo neįmanoma. Despotiškojo genijaus mokiniai perėjo visą golgotą. Po tiek metų kančios neliko, liko – tik įdeginta žymė. Todėl dabar prisimenant režisierių daugiau kvatojama, liūdnai šypsomasi nei verkiama. O kadaise buvo atvirkščiai.
Atvirukų kolekcija pildoma
Prieš trejus metus vykusio festivalio „Bonjour, Maestro!“ fone pradėta leisti atvirukų kolekcija, skirta pagerbti legendinį režisierių ir jo „miltinukus“.
Atvirukų autorius – fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius.
Jo archyvuose rasti bei sukurti J.Miltinio ir jo mokinių portretai jau sudaro nemažą kolekciją. Kasmet ji papildoma keletu naujų veidų, o pristatant naujus atvirukus pasidalinti prisiminimais kviečiami teatro aktoriai, giminaičiai, tą laiką menantys žmonės.
Dėmesio centre – trys
Šiemet tokių atvirukų jau 14-a, trys iš jų – nauji: su Vaclovu Blėdžiu, Eugenija Šulgaite ir Albinu Kėleriu.
Popietėje buvo laukiama V.Blėdžio sūnaus Leono, tačiau jis iš Kauno neatvyko. Užtat visi be galo susidomėję klausėsi aktoriaus Petro Kežio prisiminimų.
Apie savo motiną Eugeniją Šulgaitę ir tėvą Gediminą Karką pasakojo jo sūnus, aktoriaus duonos jaunystėje paragavęs, legendinį Andriaus vaidmenį kino juostoje „Maža išpažintis“ sukūręs Andrius Karka.
A.Kėlerio atsiminimai nuskambėjo itin nuotaikingai, išraiškingai, kaip ir dera puikiam aktoriui.
Visų jų pasakojimus papildė vakaro vedėja aktorė Asta Preidytė, ankstyvoje jaunystėje dar spėjusi užgriebti dalelę J.Miltinio legendos.