Trečią dieną – dukros vestuvės
„Priimu šį apdovanojimą su pasididžiavimu ir esu nepaprastai laiminga, galėdama tapti Garbės legiono nare. Esu be galo sujaudinta ir pamaloninta, kad Švietimo amžiaus Prancūzija, la France des Lumieres, įvertino mane kaip vieną iš kuklių savo kultūros skleidėjų Rytų krašte... Stengsiuosi nenuvilti jos ir liksiu visada ištikima“, – kalbėjo Karolina Masiulytė-Paliulienė, ambasadoje Vilniuje atsiimdama aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.
Jai suteiktas ir ordino kavalieriaus „Chevalier de la legion d'honer“ vardas.
K.Masiulytė-Paliulienė – Prancūzijoje gimusi garsiojo knygnešio ir pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjo Juozo Masiulio vaikaitė.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji atvyko su vyru Arūnu Paliuliu, dukra Lina ir čia pasiliko. Panevėžyje šeimai buvo sugrąžintas K.Masiulytės-Paliulienės senelio istorinis knygynas.
Bet tai ne vienintelis šeimai ypatingas įvykis – po ordino įteikimo jau kitą dieną A.Paliulis buvo apdovanotas už tai, kad organizavo pasvaliečio Jono Vileišio skulptūros pastatymą Kaune.
O dar kitą dieną ištekėjo jų dukra Lina Paliulytė.
Vienu šūviu – trys zuikiai
K.Masiulytė-Paliulienė su šypsena kalbėjo apie tarsi sūkuriais praskriejusius šiuos šeimai ypatingus įvykius. Didžiausią jaudulį ji išgyveno per ordino teikimą. O per dukros Linos tuoktuves su tinklininku Luku Gudu bei vyro Arūno apdovanojimo iškilmes ją užplūdo didžiulis džiaugsmas.
Iš Prancūzijos atvykę giminaičiai bei draugai irgi vienu šūviu nušovė tris zuikius.
„Santūrus, tvirtas kaip ąžuolas, kantrus, darbštus, myli Liną“, – taip apie savo žentą kalbėjo K.Masiulytė-Paliulienė ir trumpai papasakojo jaunuolių pažinties istoriją.
L.Gudas Liną pastebėjo Nidoje, per sporto šventę, ir ja susižavėjo. L.Paliulytė sportui irgi niekada nebuvo abejinga, mėgsta krepšinį ir tinklinį.
„Man labai svarbūs ritualai, kurie uždaro vieną gyvenimo ciklą ir pradeda kitą. Per tuoktuves susijungia dvi šeimos, jaunavedžiai prisiekia meilę. Man tai atrodo būtinybė“, – apie vestuvių svarbą kalbėjo K.Masiulytė-Paliulienė.
Jai atrodo liūdna, kai vienas kitą mylintys, vaikus auginantys jauni žmonės gyvena be to.
Jaunuoliai žiedus sumainė Druskininkuose.
Apdovanota kaip prancūzė
„Nelabai žinojau, ką galiu nuveikti, o dviguba kultūra man leido rasti savo laimę“, – kalbėjo K.Masiulytė-Paliulienė.
Ji šypsojosi, kad Prancūzijoje jau buvo viešai pranešta apie ordiną, bet ji pati negavo jokio pranešimo. Pradėjo skambinti ir sveikinti bičiuliai. Iš pradžių moteris galvojo, galbūt įvyko klaida. Bet ne.
Dvigubą pilietybę turinti ir tai labai vertinanti K.Masiulytė-Paliulienė apdovanota kaip prancūzė už nuopelnus Lietuvoje. Ordiną jai įteikė ambasadorius.
K.Masiulytė-Paliulienė sudarė sąrašą svečių, bet buvo prašymas apsiriboti 60 žmonių. O tai pasirodė labai mažai. Dar leido pridėti 20.
Vienas iš labiausiai jos lauktų žmonių – tėvo pusbrolio Tado Masiulio sūnus – ministras Rokas Masiulis.
Ne veltui yra Nendrė
K.Masiulytė-Paliulienė džiaugiasi gyvenanti tokiu laiku, kai gali būti tarsi tiltu tarp Lietuvos ir Prancūzijos.
Ji prisiminė, kaip sunkiais lagaminais tempdavo į Lietuvą prancūziškas knygas. Ne veltui jos antras vardas yra Nendrė – kad ir kaip smarkiai vėjas pūstų, nenulūš.
Bet tik padėdavo tas knygas į lentynas – ir nušluodavo. Šitaip pirkėjai jas graibstė. Neužmirštami dalykai.
Panevėžio J.Masiulio knygyne taip pat yra prancūziškų leidinių lentyna. Daugiausia perkami meno albumai.
K.Masiulytė-Paliulienė tikisi, kad prancūzų kalba grįš tarsi antra banga – Prancūzų institutas Vilniuje labai populiarus, šios kalbos mokosi vaikai, jaunimas.
O prieš Kalėdas turi pasirodyti ir jos Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimas į prancūzų kalbą.
„Baisu paleisti savo vaiką“, – vėl nusišypsojo K.Masiulytė-Paliulienė.
Versdama šį genialaus dainiaus kūrinį K.Masiulytė-Paliulienė kunkuliavo energija – tiek įdomaus, nepažįstamo ir netikėto ji atrado.
Tai – labai svarbus, bene giliausias jos gyvenimo Lietuvoje etapas.
Dėl paminklo – nuo A iki Z
K.Masiulytė-Paliulienė didžiuojasi savo vyro A.Paliulio atliktu darbu Kaune įamžinant J.Vileišio atminimą.
„Arūnas organizavo paminklo J.Vileišiui pastatymą Kaune nuo A iki Z“, – kalbėjo ji.
Pasvalio rajone gimę broliai Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai – lietuvybės, laisvo žodžio šaukliai.
P.Vileišis buvo talentingas kelių inžinierius, geležinkelių ir tiltų statytojas, jo vardu pavadinta Pasvalio gimnazija. A.Vileišis – gydytojas humanistas.
J.Vileišis – Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, pirmasis Kauno burmistras.
Idėja pastatyti jam paminklą kilo Čikagos lietuviams, o ją įgyvendinti jie patikėjo A.Paliuliui.
Iškilmingai paminklą atidengiant atvyko ir J.Vileišio dukra – Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti Rita Vileišytė-Bagdonienė.
„Šviesi, puikios atminties, fantastiška moteris“, – apie pažintį kalbėjo K.Masiulytė-Paliulienė.
Apdovanoti garsūs žmonės
Prancūzijos garbės legiono ordinas ir ordino kavalieriaus vardas K.Masiulytei-Paliulienei skirtas už nuopelnus Prancūzijai, už vaidybą, režisūrą, vertimus, literatūros ir prancūziškosios kultūros puoselėjimą, už 1999 m. Vilniuje įsteigtą prancūziškų knygų knygyną ir knygyno veiklą.
Garbės legiono ordiną – aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – 1802 m. įsteigė imperatorius Napoleonas. 2001 m. Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas Prancūzijos garbės legiono ordiną įteikė tuomečiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui.
Prancūzijos garbės legiono karininko ordinas 2012 m. buvo įteiktas buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui – už jo indėlį kuriant Europos Sąjungą.
2016 m. rudenį už ypatingus nuopelnus tarnaujant Laisvei ir Europai juo apdovanotas prof. Vytautas Landsbergis.
"Panevėžio kraštas", 2017 07 19
