Krašto santakos

Vyrą namie palikusi, Panevėžyje su sūnumi prisiglaudusi ukrainietė rašytoja kol kas rado tik vieną būdą savo jausmams išlieti – fotoaparatą. Per fotografijas kūrėja netrukus ir parodą surengė – vaizdais papasakojo apie savo ir kitų tokią pat lemtį patyrusių moterų išgyvenimus. plačiau»

Garsiausių pasaulio moterų fotografių sąraše esanti, auksinę akį turinti ir metus kiek kitaip skaičiuojanti žinoma fotografė prisipažino, kad gaudyti kadrą jai reiškia – gaudyti laimingą akimirką. Ir tas kadras neišnyks begalybėje. plačiau»

Garsus kompozitorius Mikas Vaitkevičius siūlėsi iš dukterėčios „padaryti žmogų“. Tėvai nesutiko, tad toji dukterėčia tapo medike. Bet ji dabar vis vien šoka, dainuoja, kaimo šventes, renginius organizuoja ir dėl likimo nesigraužia. Gal labiau apgailestauja dėl to, kad šiuolaikinis kaimas labai jau užsisklendė – dėl kovido, ligų, senatvės. Jaunų beveik neliko. plačiau»

Ką tik Panevėžio dailės galerijoje atidaryta viso krašto tautodailės darbų paroda. Tokių parodų rengėjai džiaugiasi tautodailės populiarumu – jos ekspozicijos labiausiai lankomos. Praeivių klausėme, ar jie ketina eiti į šią parodą, kas juos ten labiausiai trauks: medžio skulptūros, audiniai, keramika, tapyba, kalvystė? O gal jie pripažįsta tik profesionalųjį meną? Gal juos jau erzina tautodailininkų skulptūros miesto erdvėse? Gal reikia modernesnių formų? plačiau»

Kupiškėnė tautodailininkė laikosi savo pačios sumanytos tradicijos – prieš Velykas sau ir artimiesiems nupinti po naują verbą. To nemokančias moteris ji be atsikalbinėjimų sutinka pamokyti žolynų rinkimo ir jų komponavimo paslapčių. Pabandžiusios naujokės paskui jau nesistebi, kodėl dailios verbos mugėse tokios brangios – juk dažnai vieną rišant tenka sugaišti visą dieną. plačiau»

Daugybė žmonių keikia internetinį ryšį – jis atitraukęs žmones nuo knygų, fantazijų pasaulio, kūrybos. Garsioji kupiškietė karpinių meistrė gi atskleidžia, kad jeigu ne internetas, nebūtų savam krašte atgaivinusi unikalios velykinių margučių drožinėjimo tradicijos. plačiau»

Kamerinis biržiečių choras „Viktorija“ Paryžiuje pasauliui pristatė Dainų šventės repertuarą. Choro įkūrėja ir vadovė Viktorija Morkūnienė prisimena per kūną bažnyčioje bėgiojusius šiurpuliukus ir laisvalaikiu aplankytas miesto įžymybes. Įspūdžių nesugadino net šiukšlių maišai, kurių, lietuvių akimis, ten nežmoniška gausybė. plačiau»

Bibliotekos anksčiau traukdavo tik knygų graužikus, dabar – visus, trokštančius pabūti, atsipalaiduoti ypatingoje erdvėje. O ji sukuriama šiuolaikiškai renovavus senus pastatus, meistriškai sukūrus jaukų interjerą. Kupiškėnai dabar jus gali pakviesti pasėdėti puikioje erdvėje ant minkštų akmenų. plačiau»

Panevėžio dailės galerijoje vienas paveikslas tarsi dėl patyčių liko gulėti ant grindų. Pasaulyje žinomame Daugpilio Marko Rothko meno centre su šiuo kūriniu buvo elgiamasi kur kas pagarbiau – profesionalūs ekspozicijos tvarkytojai iškart suprato, kad jis turi būti pakabintas maždaug žiūrovų akių lygyje. plačiau»

Biržuose vykstantis senosios muzikos festivalis atspindi pasaulinius įvykius nuo Radvilų valdymo laikų iki koronaviruso pandemijos, kraugeriško karo Ukrainoje. Profesionalūs atlikėjai džiaugiasi, kad būtent čia, Lietuvos pakraštyje, sulaukia didžiausio klausytojų susidomėjimo, todėl atvykti jiems nesutrukdo netgi atidėtas lėktuvo skrydis. plačiau»

Dar ne taip seniai žmonės veržte veržėsi į kino teatrus, linksniavo Sofi Loren, Aleno Delono, Federiko Felinio pavardes. O kaip dabar? Juk kaip tik šiuo metu šalyje ir Panevėžyje vyksta kino festivalis „Kino pavasaris“. Ar jis traukia žiūrovus? O gal labiau įdomus lietuviškas kinas? O kokias asociacijas kelia žodis „Holivudas“? To klausėme sutiktų praeivių. plačiau»

Rokiškyje jau trisdešimt devintą kartą vyko profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Jį uždarant įteiktos ir premijos. plačiau»

Biržų pilies kieme auga ne šiaip paprasti medžiai. Šiemet atgaivinus šimtametę tradiciją, net keturiasdešimt parko medžių per vardynas gavo iškilius vardus. Ceremonijoje buvo ir paprastų žemiškų siurprizų – štai vienam berniukui staigmeną pateikė jo seniai nematyti seneliai. plačiau»

Nerdama didžiulį kilimą rokiškietė po juo jautėsi tarsi po sunkia antklode. Kad kilimą pasuktų, pavyniotų ir galėtų tęsti darbą, ji kaskart turėdavo iš po jo išsikabaroti. Per pandemiją šis pomėgis kaimo auksarankei tapo tikru išsigelbėjimu. O ir bet kokią sunkią dieną užsiėmimai su savo rankdarbiais neša atgaivą ir palaimą. plačiau»

Romantiška ir žavinga būtų knygyne pardavinėti vien tik knygas. Bet rinka diktuoja savo, ir į lentynas atkeliauja kitokių prekių – tokių, kurios su knyga puikiai dera: gražus puodelis ar namų kvepalai. Pasvalio knygyno – savivaldybės įmonės – vadovė pasidžiaugė, kad ir šitos prekės padėjo išlipti iš skolų. plačiau»