Krašto santakos

Vos per metus žinomu tapusio Salų teatro įkūrėjas, buvęs ilgametis Rokiškio liaudies teatro režisierius Eligijus DAUGNORA su vieninteliu pastatytu spektakliu jau nuskynė pagrindinį teatrų festivalio prizą. Jis neklausė patarimo statyti spektaklį apie didvyrius, o ne apie išdaviką. Juk visi garsieji klasikos veikalai yra ne apie geruosius, o apie bloguosius. Su režisieriumi ir kalbamės apie teatrą bei jo poveikį. plačiau»

Operos solistai, šokėjai, muzikantai iš Italijos, Serbijos, Prancūzijos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos Biržuose gyvens ir repetuos savaitę, o prieš išvykdami liepos 29 d. 18 val. pakvies į nemokamą operos spektaklį – V.A.Mocarto „Tito gailestingumas“. Jis vyks visai neįprastoje erdvėje – Biržų „Saulės“ gimnazijos sporto salėje-angare. plačiau»

Prie pat sienos su Latvija esantis Saločių miestelis jau turi ką parodyti svečiams ne tik per legendines Antanines ant Mūšos upės, bet ir kasdienybėje. Vietos dailininko menas ant namų fasadų – išskirtinis, ir nors labai ryškus, bet nė kiek nekvepiantis pigiu kiču. plačiau»

Vidula mezga, o regintiems kvapą gniaužia. Ir nedaug dar kas tą grožį regėjo, nes kol kas rokiškietė jį krauna į lagaminus. Kai moteris juos ryšis ištraukti, tai visi pamatys unikalių dalykų, tarp jų ir jos numegztą suknelę Eglei žalčių karalienei: žalią su balta pieno ir raudona kraujo puta ir toje putoje likusio žalčio raštais. plačiau»

Savaitė plenere – vien tik šviesi. Taip nusprendusios ukrainietės menininkės savo paveiksluose liejo vien šviesias spalvas ir gerą nuotaiką. Jos tikėjo, kad skausmą ir baimę galima įveikti džiaugiantis ir kvatojant, tapant tik taiką ir džiugų rytojų. plačiau»

Peržengęs geltonojo namelio slenkstį jau nebežinai į kurią pusę akis sukti: virš galvos sūpuojasi paukščiai, drakonai ir kitokie pasakose skraidyti gebantys veikėjai, stalu ropoja krokodilai, palei visas sienas sustatytos lentynos, ant jų šimtai medinių būtybių, istorinių personažų ir šventųjų... plačiau»

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta Aukštaitijos regiono profesionalių menininkų paroda, o jos pavadinime – ir mįslingi skaičiai ,,PAN 55-45“. plačiau»

Saločiai ir vėl vieną vasaros dieną buvo virtę linksmu, švenčiančiu miesteliu. Ir vėl Mūša plaukė laivai laiveliai – įvairiausių formų, netgi karsto, nors niekas nebuvo laidojamas. plačiau»

Nepasėda biržietė taip troško keliauti, kad nusprendė tapti laivo gydytoja. Medicinos mokslus baigė, bet atsidūrė ne ant vandenyno bangų, o padangėse. Dabar smagiausias užsiėmimas – lėktuvų ralis, o atgaiva širdžiai – pasiimti teptuką ir lieti akvareles. plačiau»

Vasara – kelionių metas. Tai pasitarnauja kultūrai, net ir nelankant kultūros objektų: daugiau pamatai, pleti akiratį, daug ko pasimokai, pabendrauji su daugybe įdomių žmonių. Tad praeivių klausėme, ar jie mėgsta vasarą keliauti. Kas labiau prie širdies – ar pasyvus tysojimas pajūryje, ar aktyvus domėjimasis vietos įžymybėmis? Ir gal neverta lėkti į užsienius, nes ir Lietuvoje daug kas dar neapžiūrėta? plačiau»

Nameišio žiedas, apipintas javų varpa. Kovos prieš blogį simbolis erelis. Raktą nešantis juodas kaip anglis kovarnis. Negailestingai naikinamas ir greit nykstantis pataisas – Velykų stalo ir Verbų sekmadienio puošmena... Štai kiek visokių simbolių į savo herbą norėjo sudėti namišiečiai. plačiau»

Kaip surengti šventę, kad ji neatsiduotų naftalinu? Kaip kalbėtis su saviveiklininkais, kad šie įsižeidę netrenktų durimis? Šiuos klausimus tebesprendžia į Kupiškį dirbti grįžęs jaunas režisierius. O jo kolegos jau dabar džiaugiasi, kad bus kam juos, senbuvius, pakeisti. plačiau»

„Svajonės žlugo, kai labai blogai išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą. Mama kartais sako, kad likimas ne šiaip sau taip sudėliojo – gal jei būčiau studijavusi literatūrą, būtų „nukenksminę“ ir bijočiau net pradėti rašyti“, – dabar svarsto pirmuoju savo romanu „Šaltienos bistro“ akimirksniu išgarsėjusi panevėžietė Ieva DUMBRYTĖ. Kalbamės su rašytoja apie jos romaną, rašymą, gimtąjį Panevėžį ir ateities planus. plačiau»

Gali atrodyti, kad tradicinis folkloro festivalis Panevėžio rajone išsikvepia, mat žiūrovų gausa jis negali pasigirti, bet kai į šventę sugarma gausybė liaudies tradicijas besistengiančių išsaugoti ansambliečių, kai muzika ir dainos lygumom nuplaukia, tai po viso gražumo įsijungia antras kvėpavimas ir prasideda stogą raunančios vakaruškos. plačiau»

Gimtinės vaizdus talentingai atkuriančiam tautodailininkui teko gauti keisčiausią užsakymą – žmogus nuvežė jį į savo tėviškę ir paprašė nutapyti vienkiemį. Tik kaip tapyti jį, kai čia – pliki laukai tvyro, net nuotraukos jokios neužsilikusios? plačiau»