Beveik šimtas tūkstančių
Telefoniniams apgavikams talkinusį 20-metį ukrainietį Oleksandrą Jarluškiną Panevėžio apylinkės teismas pripažino sukčiumi.
Už šį nusikaltimą bei neteisėtą svetimų banko kortelių turėjimą, jų panaudojimą ir pinigų išgryninimą bankomatuose svetimšalis nuteistas 4 metams laisvės atėmimo.
Sukčių taikiniu tapusiai bendrovei, jos buhalterei ir paskolą suteikusiam bankui iš O.Jarluškino teismas priteisė per 91 tūkstantį eurų ir kitas išlaidas. Mat užsienyje sulaikytą ukrainietį policijai teko gabenti į mūsų šalį ir patirti 4,4 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų.
Teismas nenurodė, ar užsienietis kur nors dirbo.
Teismo pabaigos O.Jarluškinas laukė suimtas. Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
Išgrynino pinigus Latvijoje
Bylos duomenimis, prieš 2 metus Panevėžyje veikiančio autoserviso buhalterė sulaukė rusiškai kalbančio vyro telefoninio skambučio.
„Google“ atstovu prisistatęs skambintojas tvirtino, kad moters telefonas užkrėstas virusais. Jis įtikino buhalterę įsidiegti kelias pokalbių programėles.
Po to moteris jau nebeatsiginė skambučių – skambino tiek „policininkai“, tiek „bankininkė“. Sukčių tikslas buvo vienas – įtikinti auką, kad reikia padėti tarptautinį tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Taip nusikaltėliai sugebėjo išvilioti net trijų banko – moters asmeninių ir dvi jos darbovietės – kortelių duomenis. Vos tik išpešė slaptą informaciją, jie iš bendrovės banko sąskaitos pasisavino beveik 20 tūkstančių eurų. Po kelių dienų nusikaltėliai persivedė dar beveik 55 tūkstančius.
Pasinaudoję apgautos moters duomenimis, nusikaltėliai jos vardu iš banko paėmė 5 tūkst. eurų paskolą. Taip pat jie pasisavino ir jos banko sąskaitoje laikytus 7,7 tūkst. eurų.
Nugvelbti svetimus pinigus sukčiams buvo labai paprasta – aplink pirštą apvyniota moteris savo banko kortelę padavė nusikaltėlių pasamdytam taksistui.
Tyrėjai išsiaiškino, kad taksistas apie nusikaltimą nieko nežinojo. Jam tereikėjo iš nukentėjėlės paimtą siuntinį nuvežti į Rygą.
Tariami bankininkai ir policininkai buhalterei žadėjo, kad pinigai į sąskaitas bus greitai sugrąžinti.
Tik tada, kai pinigai į sąskaitas atgal nebuvo pervesti, o sukčiai į jos skambučius nebeatsiliepė, panevėžietė suprato tapusi apgaulės auka ir kreipėsi į policiją.
Pasimovė net antrąsyk
Tyrėjai nustatė, kad telefoniniai sukčiai apgaule įgijo dar dviem Panevėžio ir Jonavos rajonų gyventojams priklausančias banko mokėjimo korteles.
Pinigai buvo pervesti į svetimas banko sąskaitas ir išgryninti bankomatuose Rygoje.
Abiem atvejais bankininkais prisistatę rusiškai kalbantys vyrai įtikino nukentėjėlius perduoti savo banko mokėjimo korteles atvykusiems kurjeriams. Vienas vyras prieš kelis mėnesius jau buvo nukentėjęs nuo investavimą internetu siūliusių sukčių ir netekęs apie 12 tūkst. eurų, bet vėl pasimovė ant to paties kabliuko.
Tyrėjų laukė ilgas ir kruopštus darbas. Jiems pavyko demaskuoti tik pinigus Rygos bankomatuose išgryninusį jaunuolį, kiti jo bendrininkai liko nenustatyti.
Paaiškėjus, kad tai – ukrainietis O.Jarluškinas, buvo paskelbta tarptautinė jo paieška.
Prieš metus ukrainietis buvo sulaikytas Ispanijoje ir perduotas Lietuvai.
Savo kaltę O.Jarluškinas neigė. Jis tikino, kad pastaruoju metu gyveno Lenkijoje ir niekada nesilankė Latvijoje, tik buvo Ispanijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Jis tikino, kad pinigus iš bankomato imantis vyras tesąs panašus į jį.
Atsirado užrašas „policija“
Sukčių auka tapusi buhalterė tvirtino, kad paskambinęs nepažįstamas rusakalbis vyras prisistatė „Google“ atstovu ir įkalbėjo į telefoną, nes jame esą yra baisus virusas, įsidiegti 3 programas.
Po to jai esą skambino bankininkė ir policininkai. Pokalbiai vyko ir vaizdo skambučiu. Kai skambino „policininkas“, moters telefono ekrane atsirado užrašas „policija“.
„Policininkas“ dar parodė tarnybinį pažymėjimą ir tikino, kad skambina iš darbo kabineto. Pranešęs, kad tiriama vieno banko veikla, jis nurodė, kad ji turinti bendradarbiauti.
Toliau viskas vyko įprasta sukčių naudojama schema – moteriai liepta prisijungti prie savo banko sąskaitos ir patikrinti, ar neprisijungė nusikaltėliai.
Po to jai skambino dar keli nepažįstami vyrai. Kai ji bandė patikrinti bendrovės banko sąskaitą, skambintojai paliepė nieko nedaryti.
Buhalterė apie skambučius savo vadovui neužsiminė, mat „policininkas“ pagrasino, kad viską reikia daryti konfidencialiai, nes priešingu atveju ji pati nusižengtų.
Vėliau ji pamatė, kad įmonės banko sąskaitoje trūksta 20 tūkst. eurų. Bet paskambinę „bankininkai“ pasakė, kad nesijaudintų, nes paimti pinigai yra „rezervuoti“.
Paskui vėl skambino „policininkai“ ir tikino, kad mato prisijungimus prie banko sąskaitų. Jie tvirtino viską kontroliuojantys ir stebi pinigų judėjimą. Dargi nurodė, kad jos vardu latviškame banke paimta paskola.
Moteriai pareiškus, kad jokios paskolos neėmė, „bankininkai“ liepė prisijungti elektronine bankininkyste ir suvesti PIN kodus. Esą to reikia patvirtinimui, kad ne ji atliko pinigų pervedimą.
Po „nuotykių“ neteko darbo
Tada „policininkas“ pareiškė, kad tyrimui reikalinga jos banko kortelė. Moteriai buvo nurodyta kortelę įdėti į didesnę dėžę ir perduoti atvykusiam kurjeriui.
Sukčiai savo auką telefoniniais skambučiais atakavo visą dieną. Po to patikrinusi sąskaitas ji pamatė, kad išimti pinigai tiek nuo jos asmeninės, tiek nuo įmonės sąskaitų.
Tada „bankininkai“ pažadėjo, kad vakare visi pinigai bus grąžinti į abi sąskaitas.
Kai to nesulaukė, moteris puolė skambinti, bet nei „bankas“, nei „policija“ neatsiliepė.
Nukentėjėlė neslėpė, kad ši istorija jai skaudžiai atsirūgo – prarado pinigus ir neteko darbo.











