Vyriausybė griuvo po gaisro, atskleidusio pragaištingą klaidą

Pirmiausia sprogsta, tik paskui sirenos kaukia

Rusijos karo technikos inžinieriai sugebėjo padaryti kažkokių patobulinimų, dėl kurių pastaruoju metu Ukrainoje raketos sprogsta anksčiau, nei jas pastebi oro gynybos sistema. Tai nutiko ne tik pafrontės Sumuose bei Charkive, bet ir penkis šimtus kilometrų nuo fronto linijos esančiame Kyjive. Per pastarąsias dvi raketų atakas į sostinę visų pirma nuaidėjo sprogimai, o tik po to įsijungė oro pavojaus sirenos, nors anksčiau būdavo priešingai.

Tai tarsi dar kartą patvirtino fronto kovotojų teiginius, jog kare jokiu būdu negalima nuvertinti priešo.

„Jei mes išrandame naujus dronus ar kažką patobuliname, po kurio laiko tą patį padaro rusai, o jei jie ką nors sugalvoja naujo, mes skubiai ieškome „priešnuodžių“, – dar prieš trejus metus Charkive pasakojo vienas iš brigados „Chartija“ vadų.

Vyriškis pridūrė, jog fronte nuolat vyksta savotiški „katės ir pelės žaidimai“, nes abi pusės siekia viena kitą pergudrauti naujovėmis ir paspęsti spąstus.

Todėl po kiekvienos rusų atakos Kyjive aptveriamos bombardavimo vietos, o policininkai surenka visas raketų bei dronų liekanas, kad specialistai jas ištirtų. Tokiu būdu išsiaiškinami atlikti modernizavimai ir siekiama juos arba kopijuoti, arba ieškoma būdų neutralizuoti jų poveikį.

Ne veltui Vakarų ekspertai pripažįsta, jog NATO šalių kariuomenės šiuo metu privalo mokytis iš Ukrainos gynėjų. Mat čia vykstantis karas yra moderniausias iš visų iki šiol vykusių, o technikos eksperimentai bei pakeitimai atliekami tiesiog mūšio lauke.

Kalbinti lietuvių bei latvių kariai prisipažįsta, jog grįžę po atostogų nustemba ir turi mokytis naujų dalykų, nes nuolat kažkas pakinta.

Ukrainos raketos griauna Rusijos ekonomiką

Karo eiga ypač pasikeitė šiemet. Ilgai negavę NATO vadovybės leidimo vakarietiškomis raketomis atakuoti Rusijos teritorijos, ukrainiečiai patys ėmė gaminti tokias raketas. Be to, Kyjivo specialistai sukonstravo dronus, pajėgiančius nuskristi kelis tūkstančius kilometrų.

Šiuos pokyčius pajuto ne tik Rusijos karinė vadovybė, bet ir visa šalies visuomenė. Mat ukrainiečiams susprogdinus daugybę naftos įmonių, Rusijoje ėmė trūkti degalų.

Maskvai pabandžius jų atsigabenti laivais iš kitų šalių, ukrainiečiai ėmė bombarduoti šiuos laivus, ir degalų krizė užsitęsė. Be to, keršydami už Kyjivo atakas, ukrainiečiai vis dažniau bombarduoja ir Maskvą.

Ar Maskvos bei Rusijos naftos gamyklų bombardavimai turės įtakos karo eigai, kol kas nežinia, nes fronte okupantai ir toliau po truputį veržiasi į priekį. Tačiau akivaizdu, jog karo „atėjimas“ į Rusiją nustebino visą šalį, sukėlė ekonominių problemų ir gyventojų nepasitenkinimą.

Su analogiškomis problemomis susiduria ir Ukraina, tačiau šios šalies gyventojai jau senokai susitaikė, kad, ginant nepriklausomybę nuo įsiveržėlių, reikia ištverti ir nepatogumus, ir trūkumus. Ukraina nuo Rusijos skiriasi ir tuo, jog čia demokratija yra gerokai stipresnė, todėl nebijoma kritikuoti nei vyriausybės, nei prezidento dėl nepatinkančių sprendimų. Rusijoje „caro“ V.Putino kritikai arba „iškrenta“ pro balkonus, arba atsiduria kalėjime.

Dėl tragedijos Vyšnevėje kaltina valdžią

Praėjusią savaitę Ukrainos žiniasklaidą bei socialinius tinklus užplūdo kritika valdžiai dėl tragedijos Vyšnevės mieste, esančiame vos pusvalandis kelio nuo Kyjivo. Rusijos raketoms pataikius į vienoje įmonėje sandėliuotus šaud-menis, kilo toks didelis sprogimų fejerverkas, kad nuo jo supleškėjo penkiose gretimose gatvelėse stovėję namai.

Sudegė 280 privačių namų, ugnyje žuvo devyni civiliai, o daugiau kaip pusšimtis patyrė sužeidimų. Prezidentas V.Zelenskis dėl tragedijos apkaltino dviejų ginkluotės gamybos įmonių vadovus, pažeidusius draudimą šaudmenis sandėliuoti šalia gyvenvietės.

Nors vyriausybė skubiai skyrė finansinę paramą sudegusiems namams atstatyti, žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose ši tragedija ir toliau minima kaip akivaizdus valdžios aplaidumo pavyzdys. Galbūt siekdamas apraminti aistras, V.Zelenskis pranešė inicijuojąs premjerės bei dalies ministrų pakeitimą.

„Nežinia, kas davė leidimą sandėliuoti sprogmenis Vyšnevėje, bet mūsų, vietos gyventojų, apie tai neinformavo, todėl į slėptuves nedaug kas eidavo paskelbus oro pavojų. Todėl ir pikta, ypač dėl žuvusiųjų. Aš su tėvais išbėgau, bet namas sudegė – praradome viską“, – pasakojo Ana Korynczak.

Apmaudo neslėpė ir Julia Kazanska, per gaisrą praradusi namą, sandėliuką, garažą ir automobilį.

„Galėjome žūti, bet kadangi saugome savo septynerių metų sūnelį Vadimą ir visada, paskelbus oro pavojų, einame į slėptuvę, likome gyvi. Aš vos tramdausi, o Vadimas rauda – gailisi, jog kambaryje sudegė ne tik visi žaislai, bet ir žuvytės bei papūgėlė“, – kalbėjo mama.

Anatolijus Melnikas prisipažino, jog aplinkui ėmus sproginėti, iš pradžių pagriebė gesintuvą, ketindamas apsaugoti savo turtą nuo žiežirbų. Tačiau pamatęs, kad dega visų kaimynų namai, o į jo sodybą atskrenda daugybė metalinių skeveldrų, nusprendė pats gelbėtis ir visu greičiu nuskuodė kuo toliau. Ryte atėjęs pamatė, kad neliko nei namo, nei garaže stovėjusio automobilio.

Prierašai po nuotraukomis:

1. Kai kuriuose namuose ugnis atsinaujindavo net tris paras.

2. Julia Kazanska guodžia sūnelį Vadimą, verkiantį dėl name sudegusių žaislų, papūgėlės ir akvariumo žuvyčių.

3. Anatolijus Melnikas per didžiulį gaisrą prarado ir namą, ir puoselėtą automobilį.

4. Vandenį ginklų sandėliui gesinti gabeno sraigtasparniais.

5. 6. 7. Po pragaištingo gaisro tokių sudegusių namų Vyšnevėje net 280.

E.Butrimo nuotraukos