Darbą pradėjo konfliktais
Daugiau nei prieš metus Kupiškio kultūros centrui pradėjusi vadovauti 33 metų panevėžietė, buvusi apskrities bibliotekos jaunimo veiklos organizatorė Malvina Zimblienė rajone labiau išgarsėjo ne įdomiais sumanymais, naujais darbais, o kon-fliktais su senbuviais darbuotojais.
Tai nepraslinko pro akis ir rajono valdžiai.
Žinomai rajono režisierei Vilijai Morkūnaitei, kaip jau anksčiau rašėme, naujoji vadovė sugebėjo įraityti du tarnybinius pranešimus su grasinimu išmesti iš darbo.
Vėliau, matyt, santykius direktorė pagludino – neatleido pavaldinės iš darbo.
Redakcijos duomenimis, juoda katė perbėgo direktorei kelią ir su kita pavaldine – šalyje žinoma režisiere Vita Vadoklyte. Be Kupiškio kultūros centro, pastaroji dirba ir sostinėje – Nacionaliniame kultūros centre, yra teatrų specialistė. Bene labiausiai V.Vadoklytė yra išgarsėjusi savo Skapiškyje įkurtu mėgėjų teatru ir rengiamais tarptautiniais mėgėjų teatrų festivaliais „Pienių vynas“, „Pienių medus“ ir „Pienės pūkas“.
Tik V.Vadoklytė pati nepanoro viešai atskleisti jų santykių peripetijų.
Tarp kupiškėnų greitai pasklido kalbos apie kultūrininkų nesutarimus su nauja Kultūros centro direktore ir jau antrus metus netilo.
Įstaigoje neveikia įstatymai?
Politikų nemalonių klausimų apie santykius su darbuotojais kultūrininkų vadovė M.Zimblienė sulaukė Kupiškio rajono tarybos posėdyje pristatydama Kultūros centro praėjusių metų ataskaitą.
Opozicijos lyderė valstietė Eglė Blaževičienė pirmoji viešai įvardijo vieną didžiausių Kultūros centro bėdų – blogą mikroklimatą. Politikė klausė direktorės, ar po Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto susitikimo su įstaigos kolektyvu ji bent ko nors ėmėsi, kad pagerėtų santykiai.
M.Zimblienė atsakė, kad buvo organizuota bendra išvyka, per ją lipdyti santykiai. Dar vyko ir individualūs pokalbiai su kai kuriais darbuotojais.
Vidmantas Paliulis priekaištavo direktorei už tai, kad pernai centro darbuotojai per Kupiškio miesto šventę „Sala 546“ dirbo iki 3 valandos nakties, o 8 valandą ryto jau turėjo būti savo darbo vietose.
„Tokiu atveju buvo pažeistos darbo sutartys, saugaus darbo taisyklės, nebuvo pasirašytas joks direktorės įsakymas“, – pažeidimus vardijo buvęs valstietis.
M.Zimblienė aiškino, kad kultūros centrai susiduria su „įvairiomis“ situacijomis, kai kultūrininkų darbo laikas būna koreguojamas. Tačiau ji patikino, kad nebuvo numatyta, jog naktį dirbę darbuotojai 8 valandą ryto privalėjo būti darbe.
„Su jais susitarta, mokami viršvalandžiai, kaip yra numatyta. Taip pat kompensuojama kitomis priemonėmis, priemokomis už padidintą darbo krūvį“, – dar aiškino.
V.Paliulis tokį atsakymą ir tai, kad esą Kultūros centro darbuotojai gali susitarti dirbti be sutarčių, pavadino „įdomiu“.
„Žmonės dirba iki trečios nakties „pagal susitarimą“, o direktorė sako: „Nieko baisaus...“ Nebent Kultūros centre kitos taisyklės ir ten nereikia įstatymų“, – piktinosi politikas.
Jis nusistebėjo, kodėl ataskaitoje apie praėjusius metus vis žadama kažką daryti kitais metais, skatinti, bet nenurodyta, kas jau padaryta, kas skatinta būtent praėjusiais. Dar V.Paliulis palinkėjo direktorei paisyti įstatymų, gerbti kolektyvą ir – save.
Be leidimo įleido žmones
V.Paliulis uždavė M.Zimblienei ir kitą klausimą – už ką buvo nubausta Kultūros centro režisierė V.Morkūnaitė.
„Dar įdomu tai, kad ponia Vilija paskui gavo padėką iš mero“, – pridūrė politikas.
Meras Algirdas Raslanas padėkojo: „Ačiū, Vidmantai, už pastebėjimą, kad meras kai kuriuos reiškinius mato kitaip arba savotiškai“.
M.Zimblienė nurodė, kad režisierė sulaužė vidaus darbo tvarkos taisykles ir už tai gavo ne nuobaudą, o „tik“ tarnybinį pranešimą.
„Bet kuris darbuotojas ne darbo metu be vadovo leidimo negali įleisti į įstaigą žmonių neužtikrindamas joje esančio turto apsaugos. Ji buvo informuota, kad toks elgesys netoleruojamas“, – sakė direktorė, bet konkrečiau apie incidentą nepapasakojo.
Kad apsigintų, direktorė pareiškė tąkart iš darbuotojų dėl V.Morkūnaitės elgesio gavusi keletą pavaldinių tarnybinių pranešimų, bet esą konfidencialumo sumetimais negalinti jų komentuoti.
Galop Kultūros centro vadovė pareiškė, kad su visomis šalimis visi klausimai jau išspręsti.
Visaip rangėsi, bet pripažino padariusi klaidą
Buvęs konservatorius Marius Nareckas pacitavo savivaldybės kontrolierių ataskaitą, kad Kultūros centras gautas tikslinės paramos lėšas renginiui organizuoti panaudojo ne pagal paskirtį.
„Kur tie pinigai buvo išleisti, kodėl paramos lėšos buvo valdomos aplaidžiai, kas prisiims asmeninę atsakomybę už netikslų duomenų pateikimą finansinėse ataskaitose?“ – klausimų pažėrė politikas.
Paprašytas patikslinti, apie kurį renginį kalba, jis nurodė tik paramos sumą – per 3000 eurų.
M.Zimblienė teigė supratusi, apie kokį renginį kalbama, ir patikino, kad visos lėšos jam buvo leidžiamos pagal paskirtį.
Paskui ji pradėjo kažkaip nesuprantamai aiškinti apie renginio sąmatą, o galop dar gražiau –pripažino klaidą.
„Kas nedirba, tas neklysta, o mes dirbom ir suklydom. Šitą situaciją sutvarkėm iš karto, kai tik pamatėm. Lėšos buvo atstatytos, nebuvo išnaudota kažkur iš šono, tiesiog neapsižiūrėta, nes tai buvo pati pradžia, kai pradėjau dirbti“, – teisinosi įstaigos vadovė ir netgi atsiprašė.
Tada M.Nareckas direktorės paprašė paaiškinti, katra iš dviejų darbuotojų meluoja – ji, tvirtinanti, kad pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį, ar kontrolierė, savo ata-skaitoje rašanti visiškai priešingai?
M.Zimblienė nurodė, kad renginiui gauti pinigai nebuvo išleisti, bet liko klaidinančioje sąskaitoje.
„Jie taip ir liko iki šių metų, o kai gavom kontrolierės pastabą, tiesiog atstatėm lėšas“, – teigė ji.
Ką reiškia „atstatėm“, kažin ar visi politikai suprato.
Kostiumus perkasi patys, perveda po 200 eurų
Valstietis Paulius Pranckūnas klausė, ar tiesa, kad kolektyvų nariai aprangą perka už savo pinigus?
M.Zimblienė aiškiai ir paprastai į šį paprastą klausimą neatsakė.
Ji ėmė išvedžioti, jog girdėjo apie tokią praktiką, kai pernai atėjo dirbti į Kultūros centrą.
„Kolektyvų nariams, kurie kreipėsi, mes pirkome medžiagas, jiems buvo siuvami kostiumai pas mūsų siuvėją. Kai kurie kolektyvai susirado savo siuvėjus, tada stengiamės susitarti, kaip galima padaryti, kad kiekvienas kolektyvas turėtų juos tenkinančią aprangą“, – nelabai suprantamai kalbėjo direktorė.
E.Blaževičienė jau netekusi kantrybės pareiškė, kad kai kurie padalinių kolektyvai iš Kultūros centro niekada nėra gavę sceninių kostiumų, todėl juos perkasi patys.
„Keista girdėti iš padalinių kolektyvų, kad jie į Kultūros centro sąskaitą dar turi pervesti 200 eurų tam, kad galėtų vykti į pasirodymus, dažniausiai dar ir savo transportu“, – iškėlė į dienos šviesą dar vieną absurdišką faktą valstietė.
Galop politikė patarė direktorei rasti raktą santykiams su savo pavaldiniais.
Svečiai atvykę, o nepasirengta
Buvęs konservatorius Saulius Dugnas svarstė, kad įstaigos direktorė dirba gerai, bet mikroklimatas kolektyve prastas.
„Galiu suprasti, kad kai kurios režisierės pas mus save laiko aukščiau už kitus, bet yra posakis – elkitės su žmonėmis taip, kaip norėtumėte, kad kiti su jumis elgtųsi“, – labai mįslingai ir nerišliai ėmė moralizuoti politikas.
Jis svarstė, kad dėl mikroklimato gali būti kaltos ambicijos ir nepatirtis, tad patarė direktorei gludinti kampus ir ieškoti sutarimo su darbuotojais.
Politikui antrino Paulius Pranckūnas. Jis teigė, kad tik tokiu atveju, suradus sutarimą, darbuotojai palaikys direktorę, o ir darbai geriau klostysis, pavyks sklandžiau organizuoti renginius.
Mat esą būna ir taip, kad svečiai atvyksta į renginį, o čia dar tik dėliojami daiktai, konstruojama scena.
Iš tarybos narių vienintelis M.Zimblienės darbu džiaugėsi konservatorius Egidijus Černius.
„Matau didžiulius skirtumus, kas buvo anksčiau ir kas vyksta dabar. Pasistatėm vadovę ir visi ją bandom austi, o aš norėčiau pagirti, iš tikrųjų viskas ten vyksta į gerąją pusę“, – liaupsino jauną vadovę politikas, bet nepasakė nė vieno fakto, patvirtinančio tuos „didžiulius skirtumus“.
„Manau, jauna vadovė daro ryškią pažangą, judame į priekį“, – M.Zimblienę pagyrė ir A.Raslanas.
Po tokių žodžių taryba už Kultūros centro praėjusių metų ataskaitą nubalsavo vieningai – patvirtino šį kasmetinį dokumentą.
Išbandymas valdžia būna vienas sunkiausių
Korespondentės paklausta, kokia situacija dabar, Kultūros centro režisierė V.Morkūnaitė patikino, kad santykiai švelnėja ir šlifuojasi, atsirado daugiau susikalbėjimo ir supratimo.
Ji sakė, kad aštriausi kampai buvo tuomet, kai M.Zimblienė tik pradėjo vadovauti Kultūros centrui, kai pabandė kirsti iš peties ir pjauti šaką, ant kurios pati sėdi.
Pašnekovė pripažino net ir tai suprantanti, nes kultūrininkų darbas, veikla ir santykiai – kitokie nei kitose srityse.
V.Morkūnaitė prisiminė direktorės organizuotą darbuotojų išvyką – tai buvo geras būdas jai susipažinti su kolektyvu, perprasti jų darbo specifiką. Dar buvo ir jųdviejų pokalbis tarp keturių akių, ir pasidžiaugė, kad be priekaištų, spaudimo, bandymo „pastatyti į vietą“.
V.Morkūnaitė papasakojo, kad pirmąjį direktorės tarnybinį pranešimą gavo, kai suorganizavo Kultūros asamblėjos protesto akciją ir neatsiklaususi pakvietė žmones į Kultūros centro patalpas, nes lijo.
Antrąjį tarnybinį pranešimą direktorė įrašė po režisierės kolegos skundo. Kuo pastarasis ją apkaltino, kupiškėnė sakyti nesutiko, tik užsiminė, kad tai asmeniniai dalykai.
„Jis jaunas, dar tik kojas apšylinėjantis, gal jam taip atrodo... Gyvenimas viską sustato į vietas. Aš visuomet sakau, ką galvoju, žinau savo teises, nieko iš kitų nesitikiu“, – kalbėjo režisierė.
Paklausta, gal viešumas privertė M.Zimblienę gludinti santykius su darbuotojais, V.Morkūnaitė atsakė, kad viešumas padeda atkreipti dėmesį į pagrindines bėdas. Dar pridūrė, kad išbandymas valdžia būna vienas sunkiausių.
V.Vadoklytė kalbėtis su korespondente apie įstaigos vadovę nesutiko, jos teigimu, „dėl šventos ramybės“.
Pripažino, kad audrų buvo
„Visko būna, bet audros jau praėjo“, – nuotaikingai kalbėjo M.Zimblienė, korespondentės klausiama apie rajone jau viešai aptarinėjamus jos konfliktus su darbuotojais.
Kultūros centro direktorė prisipažino nustebusi, kad tokių klausimų sulaukė ir iš politikų per rajono tarybos posėdį. Mat, kaip tvirtino, šios žinios jau buvo gerokai pasenusios, santykiai jau buvo geri.
Paklausta, o kas gi buvo kaltas dėl konfliktų, pripažino, kad iš pradžių jai nesisekė susikalbėti su kai kuriais pavaldiniais.
„Buvo ir užsispyrimų įvairių, nenoro išgirsti. Bet niekas nebuvo iš darbo nei atleistas, nei nubaustas“, – patikino.
Mat ji, kaip įstaigos vadovė, gauna darbuotojo skundą dėl kolegos elgesio ar darbo, tad privalanti jį aiškintis. Bet pastaruoju metu ji nei gavusi skundų, nei kam rašiusi tarnybinius pranešimus.
Pašnekovė džiūgavo dėl sėkmingai praėjusios miesto šventės ir klausė, ar ji būtų taip pavykusi, jei kolektyvą vis dar skaldytų nesantaikos?
„Mūsų nuotaikos yra palaimingos, dalijamės bendru džiaugsmu. Kas buvo blogo, viskas praeity, matau tik gerus pokyčius, didžiuojuosi darbuotojais – profesionalais, kunkuliuojančiais aistra savo darbui“, – emocingai tikino direktorė ir taip nuo pokalbio apie buvusias audras Kultūros centre išsisuko.
Prierašai po nuotraukomis:
1. V.Vadoklytė „dėl šventos ramybės“ pasirinko tylą ir apie konfliktą nekalbėjo. Nuotr. iš asmeninio archyvo
2. V.Morkūnaitė stebėjosi, kad nauja vadovė pjovė šaką, ant kurios pati atsisėdo.
3. V.Paliulis: „Žmonės dirba iki trečios nakties „pagal susitarimą“, o direktorė sako: „Nieko baisaus...“
4. E.Černius stojo mūru už naują jauną direktorę – neleido jos visiems iš eilės austi.
5. A.Raslanas sugebėjo išlaviruoti ir netgi pagyrė pylos gavusią vadovę.
A.Švelnos nuotraukos
