Ataka – smūgis į derybų stalą
JAV prezidentui Donaldui Trampui pagaliau pavyko prie vieno stalo susodinti Ukrainos ir Rusijos derybininkus. Jie kartu su JAV atstovais sausio 24-ąją susitiko Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Kol kas vis dar neaišku, ar Rusijos ketinimai yra rimti, nes tą naktį jos kariuomenė vėl surengė didžiulę oro ataką Ukrainoje.
Šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šią ataką pavadino smūgiu ne tik į ukrainiečius, bet ir į derybų stalą.
Šiomis atakomis Maskva galbūt siekė parodyti, kad jei Kyjivas nesutiks derėtis jos norimomis sąlygomis, tai tokios atakos tęsis toliau.
Šios žiemos okupantų oro atakos yra išskirtinės per ketverius karo metus, nes rekordiškai daug raketų ir dronų lekia į energetinius objektus, ypač esančius sostinės Kyjivo prieigose. Tai sukėlė ne tik masinį gyventojų bėgimą iš sostinės, bet ir nulėmė pirmąsias šalčio aukas.
Kyjivo žiniasklaida paviešino, jog vienoje iš sostinės ligoninių pritrūko dyzelinių generatorių, tad trys operacijas išgyvenę pacientai mirė nesulaukę būtinų procedūrų. Prokuratūra tirs, ar šiuo atveju nebūta ligoninės administracijos aplaidumo, mat tokios įstaigos elektros energija, šildymu bei pagalbiniais generatoriais yra aprūpinamos pirmumo tvarka, o operuojama užsitikrinus, kad energijos nepritrūks.
Mirė ir du suvirintojai, atsiųsti iš kito miesto pagelbėti kolegoms Kyjive. Nors šie vyriškiai, dirbę be poilsio ištisomis paromis, mirė ne nuo šalčio, bet nuo pervargimo, tačiau yra priskiriami prie Maskvos sukeltos energetinės krizės aukų.
Po jų mirčių į Kyjivą buvo nuspręsta pakviesti dar daugiau pagalbininkų iš kitų miestų, bet sutrumpinti darbo pamainų laiką, kad būtų išvengta analogiškų mirčių.
Dauguma meistrų atvyko iš mažesnius apšaudymus patiriančios Vakarų Ukrainos, tačiau pagalbininkai yra bejėgiai skubiai atkurti šilumos bei elektros tiekimą dėl gausių pažeidimų. Juolab kad priešas kas keletą dienų naujomis atakomis visą triūsą paleidžia vėjais.
Sostinėje padėtis katastrofiška
Pasiaukojimo simboliu tapo narai. Spaudžiant penkiolikos laipsnių šalčiui, šie upės dugne specialia aparatūra visą savaitę virino bombardavimų pažeistus vamzdžius, kuriais tekėjo šiluma iš vienos Kyjivo dalies į kitą.
Ukrainos sostinė paskutinį kartą tokį masinį gyventojų bėgimą kaip kad dabar patyrė Rusijos įsiveržimo pradžioje 2022 metais bei per Antrąjį pasaulinį karą.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko ne tik patvirtino, kad sausį iš miesto pasitraukė daugiau kaip pusė milijono žmonių, bet ir pakartotinai paragino bėgti visus, kas turi tokių galimybių.
Mat po paskutinio okupantų bombardavimo daugiau nei pusė miesto namų liko be šildymo, o lauke naktimis spaudžia beveik dvidešimties laipsnių šaltis.
Mero perspėjimai, kad Rusija planuoja naujus energetinių objektų bombardavimus, pasitvirtino šeštadienį.
Per dronų bei raketų ataką buvo apgriauti gyvenamieji namai, degė įmonės, automobiliai, žuvo civiliai, o šildymo atkūrimo darbai dar labiau susikomplikavo.
Užpraėjusį šeštadienį smarkiai buvo bombarduota ne tik sostinė, bet ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas bei Černihivas. Abiejuose miestuose irgi sutriko elektros bei šilumos tiekimas.
Per bombardavimą Charkive buvo sužeista per trisdešimt žmonių, net vaikai ir nėščia moteris.
Patirties įgijo prieš dvidešimt metų
Siekdamas solidarizuotis su šąlančiais sostinės gyventojais, prezidentas Volodimyras Zelenskis pranešė, kad jo kabinete irgi nešilta – vos trylika laipsnių šilumos.
Žiniasklaida priminė, jog Ukrainos specialistai unikalią patirtį, kaip elgtis per žiemos speigus mieste dingus šildymui, įgijo lygiai prieš dvidešimt metų, kai tokia bėda netikėtai ištiko Alčevską.
Luhansko srityje esančiame mieste 2006 metais gyveno 106 tūkstančiai gyventojų. Kai sausio 22 dieną lauke buvo penkiolika laipsnių šalčio, sugedo viena iš dviejų miesto katilinių – vienoje vietoje prakiuro požeminės trasos vamzdis, kuriuo tekėjo karštas vanduo. Miestui šilumą tada tiekė dvi gigantiškos katilinės „Gamyklinė“ ir „Rytų“. Avarija įvyko pastarosios katilinės sistemoje.
Meistrai manė trasą suremontuosiantys per kelias valandas, todėl neįsakė išleisti vandenį iš šildymo sistemų mokyklose, ligoninėse ir gyvenamuosiuose pastatuose. Tačiau situaciją komplikavo ne tiek užsitęsęs remontas, kiek staigus oro atšalimas, kai naktį ėmė spiginti trisdešimties laipsnių šaltis.
Avarija požeminėje trasoje buvo likviduota per parą, tačiau dėl didelių šalčių pastatų vamzdžiuose susiformavo ledas, užblokavęs karšto vandens pratekėjimą, o slėgio neatlaikę vamzdžiai bei radiatoriai sprogo.
Išsiliejęs vanduo butus bei namų laiptines pavertė ledo čiuožyklomis, o rūsiuose susidarė varveklių stalaktitai.
Alčevsko patirtis privertė nekartoti klaidų
Po paros panaši avarija ištiko ir „Gamyklinės“ katilinės trasoje, o ją remontuojant buvo pakartotos tos pačios klaidos, kaip kad remontuojant „Rytų“ katilinės vamzdyną. Tokiu būdu jau ne pusė, bet visas miestas neteko šildymo, o pastatai pavirto ledo rūmais.
Alčevske buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, iš kitų miestų padėti suvažiavo keturi tūkstančiai remontininkų, išdygo kariškos lauko palapinės, kariškos maisto virtuvės. Bet vamzdyno pakeitimas bei šilumos tiekimo atkūrimas užtruko visa mėnesį.
Respublikinė energetinės katastrofos tyrimo komisija nustatė, jog nelaimę nulėmė keli veiksniai.
Visų pirma, klaida buvo centralizuoti šildymą, įsteigiant dvi dideles katilines. Be to, dėl lėšų trūkumo nebuvo pakeistas garantinį tarnavimo laiką keliolika metų viršijęs vamzdynas. Įtakos turėjo ir staigus oro atšalimas bei klaidingi komunalininkų sprendimai. Mokyklų bei įmonių vadovai prašė leidimo išleisti iš vamzdynų vandenį, bet jo negavo.
Nenukentėjo tik vienintelė mokykla, kurios direktorė nepaklausė draudimo ir įsakė išleisti vandenį, todėl vamzdžiai nesprogo, vanduo neišsiliejo.
Į Alčevską suvažiavę remontininkai privalėjo keisti vamzdžius ir radiatorius visuose pastatuose. Vaikai buvo nemokamai apgyvendinti sanatorijose, o į miestą visa šalis siuntė patalynę, šiltus apklotus, drabužius.
Alčevsko avarija privertė kitus Ukrainos miestus modernizuoti šildymo sistemas, statyti mažas katilines, o 2022 metais Rusijai ėmus bombarduoti energetikos objektus, nebebuvo kartojamos senos klaidos.
Tačiau dabartinė situacija Kyjive bei kituose miestuose yra nepalyginamai blogesnė, nes Alčevske dujų bei elektros tiekimas nebuvo nutrūkęs, o dabar elektros nėra, todėl neveikia ir elektrinės viryklės.
Be to, 2006 metais Alčevskui pagalbos ranką ištiesė visa šalis, o dabar šildymo bei elektros tiekimo problemas išgyvena beveik visi miestai, todėl tokios didelės paramos sostinė nesulaukia.
Artimiausios dienos parodys, ar Kyjivas bus toliau intensyviai bombarduojamas ir taps apytuštis, ar Rusija pakeis požiūrį į taikos derybas ir civilių objektų nebebombarduos.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Kyjivo gyventojai specialiose palapinėse gali ne tik pasišildyti, bet ir permiegoti.
2. Prieš 20 metų į šąlantį Alčevską atvyko prezidentas Viktoras Juščenka.
3. Alčevsko gyventojai prieš dvidešimt metų pirmi Ukrainoje pajuto, ką reiškia žiemą neturėti šildymo.
4. 4000 remontininkų prireikė mėnesio, kad šiluma vėl tekėtų į butus.
Nuotraukos iš socialinių tinklų
_sk0.jpg)
