Nebegalėjo klausytis katino rėkimo
„Naktį, kelios minutės po vidurnakčio, į Panevėžio gyvūnų prieglaudą „Puma“ policijos atvežtas katinukas nepaeina užpakalinėmis kojomis, snukutis kruvinas, negali susičiaupti.
Klinikoje padarė rentgeną. Žandikaulis nesulaužytas, nesusičiaupia turbūt nuo stipraus sumušimo ir audinių ištinimo. Matyti senas vienos kojos kaulo lūžis. Greičiausiai katinėlis šeimininko išgamos daužytas ne vieną kartą.
Bendra jo būklė labai bloga. Klinika užsiminė apie migdymą, nes kauliukai labai išretėję, praktiškai peršviečiami. Tokio vaizdo, pasak veterinarų, jie dar nebuvo matę.“
Tokia feisbuko „Pumos“ paskyroje paviešinta žinia ir vaizdo įrašas sukrėtė gyvūnų mylėtojus.
Tuo labiau kad policiją iškvietė kaimynai, neapsikentę ne triukšmo, ne barnių ar garsios muzikos, o kankinamo gyvūno baisaus kniaukimo.
Redakcijai pavyko sužinoti, kad katinuką talžęs panevėžietis yra pusamžis vyras. Kaip teigiama, dėl asocialaus jo būdo, alkoholio, konfliktų su kaimynais jam ne kartą buvo kviesta policija.
Jam pirmam ėmė murkti
Nuo šios košmariškos nakties praėjus kelioms savaitėms, prieglaudos įkūrėja ir vadovė Vilma Jakštienė patikino, kad katinukas netrukus iškeliaus į saugius Dainiaus Simaičio namus.
Korespondentės kalbinamas kovos menų treneris, klubo „Simmas Team“ vadovas D.Simaitis pasakojo, kad pamatęs „Pumos“ vaizdo įrašą negalėjo likti abejingas.
Nupirkęs katinukui specialaus maisto, jis nuskubėjo į prieglaudą.
„Apėmė sunkiai nusakomos emocijos. Reikėjo pamatyti, kaip jis bandė lakti vandenį – žandikaulis atvėpęs, liežuviu nepasiekia, abiem kojom lipa į dubenį“, – prisiminė vyriškis.
Vyrą sujaudino lyg viską suprantančio gyvūno žvilgsnis, o ypač tai, kad katinukas jam pirmajam ėmė murkti ir leidosi glostomas.
Tuomet jis su žmona Aušra sutarė, kad vargšui sukurs naują gyvenimą ir vadins jį Simuku.
Panevėžietis aiškino, kad dirbdamas apsaugininku yra matęs visokių situacijų, net labai pavojingų, sutikęs įvairių žmonių, bet šįkart jį sukrėtė katinuką sumušusio vyro nužmogėjimas.
„Ar galima jį vadinti žmogumi? Jei vaikštai ant dviejų kojų, bet skriaudi bejėgį, nesi žmogus“, – neabejojo treneris.
Pažadėjo nenuleisti rankų
D.Simaitis iškart pasiryžo rasti kaltininką, kad šis atsakytų už savo elgesį.
„Pumos“ vadovė kreipėsi į policiją, bet tyrimas buvo nutrauktas. Tuo pasipiktinęs panevėžietis savo feisbuko paskyroje tvirtino vis tiek nenuleisiąs rankų.
„Advokatas jau dirba. Priminimas tiems, kurie dar vis smurtauja prieš gyvūnus: ne visi tokie poelgiai baigsis be pasekmių. Tikrai ne visi! Šis bus pavyzdys. Arba bus pavyzdys to, jog mūsų valstybėje naminiai gyvūnai vietos neturi, nes pareigūnai negeba, nėra apmokyti dirbti su tokiomis bylomis. Arba nenori dirbti, nes, pareigūnės žodžiais, „tai juk gyvūnai, ne žmonės“, – piktinosi dėl nutraukto tyrimo ir lygino, kad gyvūno mušimas, kankinimas nėra tolygu atlenktam veidrodėliui automobilių stovėjimo aikštelėje.
Pašnekovas tikėjosi, kad sulauks žmonių palaikymo, bet nenumanė, kad jo bus tiek daug. Žinutės su palaikymu ėmė plaukte plaukti.
Jis įsitikino, kad gyvūnų tema labai jautri ir svarbi, nepaisant, ar žmogus augina katę, šunį, triušį ar papūgą – ši istorija visus suvienijo.
Tuo labiau kad kaip tik pastarosiomis dienomis nugaišo daug dėmesio sulaukęs anksčiau žiauriai sumuštas ir gyvas užkastas šuo Gausas.
„Sau nenoriu nieko – nei viešumo, nei garbės. Tenoriu, kad tokios istorijos nesikartotų“, – tvirtino pašnekovas.
Į priekį mažais žingsniais
Netrukus D.Simaitis paskelbė, kad su „Puma“ kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą. Prašė ištirti šio įvykio faktines aplinkybes, įvertinti padarytą veiką prieš gyvūną.
Prokuratūros atsakymas suteikė vilties – policijai nurodyta įsigilinti į incidentą, valdiškai tariant, „patikslinti informaciją“.
Panevėžietis tai vadino nedideliu, bet žingsniu į priekį.
O V.Jakštienė prieglaudoje toliau rūpinosi Simuku. Treneris jį lankė, prisidėjo prie gydymo.
„Einame nelengvą kelią... Nueisim! Sveiksta burnytė – galim valgyt, normaliai atsigert ir vartoti vitaminus. Reikės dar keliauti pas gydytojus, reikės priežiūros, tačiau „Pumos“ moterys dirba profesionaliai. Simukas – nerealus katinukas, padarysime viską, kad jo sunkios praeities neliktų net prisiminimuose“, – vyras žadėjo savo paskyroje.
Panevėžietis prisiminė pirmuosius gydytojų nuogąstavimus, kad katinukas galbūt serga kaulų vėžiu.
Buvo bandžiusių jį atkalbėti, kad neimtų katinuko, esą kam tau tas ligotas katinas, jis gal net neišgyvens.
D.Simaitis jų patarimų nesiklausė.
„Vis tiek būčiau Simuką pasiėmęs, nesvarbu, kiek būtų gyvenęs – kad ir dieną. Laimei, baisiausios prognozės nepasitvirtino, tiesiog kaulai išretėję dėl prasto pašaro ar bado“, – kalbėjo vyras.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Simaičių sūnus – tėvams pavyzdys, nes įsigijo ne veislinį kačiuką, o priglaudė laukinį pamestinuką. Dabar murklys gyvena kaip karalius.
Ir D.Simaitis pats su žmona Aušra jau senokai pasitardavo, kad paims kokį nors augintinį. Bet galutinio žingsnio iki šiol taip ir nebuvo ryžęsi žengti.
„O Simukas mums buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, kaip Dievo pirštas. Nė vienam nekilo nė menkiausios abejonės“, – tvirtino treneris.
Jis lygino, kad bepigu nusipirkti gražų išpuoselėtą gyvūną, bet kur kas svarbiau, kad žmonės prieglaudoms ne tik aukotų, bet jose apsilankytų ir namus suteiktų bent vienam iš globotinių.
Po Simuko Simaičiai veikiausiai dar priims šuniuką.
O šiuo metu jų namuose vyksta pertvarka – pernešamos gėlės, renkama vieta gultui – kad katinas jame gulėdamas galėtų pro langą stebėti, kas vyksta lauke.
V.Jakštienė apie šią situaciją kalbėti, kol vyksta tyrimas, nesutiko.
Prierašas po nuotrauka:
Katinukas greitai ėmė murkti D.Simaičiui. Asmeninio albumo nuotr.
