Skubiai įrengė lentelę
„Ar mes tikrai verti tokios gėdos laisvoje Lietuvoje?“ – klausia biržietė Vigilija Frankienė ir siūlo gyventojams pasirašyti jos inicijuotą peticiją dėl šalia Biržų kultūros centro pastatyto režisieriaus Boriso Dauguviečio skandalingo biusto.
Moters įsitikinimu, jo vieta yra Biržų krašto muziejuje „Sėla“.
Peticija adresuota rajono merui Kęstučiui Knizikevičiui bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Jau ne kartą rašėme, kad Biržai iš vilniečių perėmė šį sovietmečio laikų biustą ir tiktai atidengę pastebėjo kliurką – ant režisieriaus švarko atlapo Stalino premijos medalį su paties diktatoriaus, masinių žudynių ir lietuvių tautos genocido architekto – Josifo Stalino – veidu.
Rajono valdžia ir biusto per-ėmimo iniciatoriai ėmė gintis, esą tas medalis ne taip jau gerai ir matomas, todėl pakaksią šalia jo įrengti informacinę lentelę apie sovietmečio apdovanojimus.
Taip ir buvo skubiai padaryta. Šįkart valdžia apsisuko kaip niekad greitai.
Bet patriotiškų biržiečių tokie raminimai toli gražu neužliūliavo.
Sukėlė tik pasibjaurėjimą
Peticiją parengusi V.Frankienė trumpai išdėstė, kad jos tėvas, tetos, dėdė ir seneliai sovietinio režimo buvo išplėšti iš namų ir ištremti į Sibirą.
„Jie patyrė badą, netektis ir baisias represijas. Jų istorija yra mano gyva trauma ir atmintis. Todėl tai, kas neseniai atsirado prie Biržų kultūros centro, man sukėlė ne šiaip liūdesį, o tikrą šoką ir gilų moralinį pasibjaurėjimą“, – rašo moteris.
V.Frankienė tęsia suprantanti, kad paminklas sukurtas giliu sovietmečiu, 1955 metais, ir yra įtrauktas į paveldo registrą, todėl savivaldybė negali tiesiog imti ir nupjauti to medalio.
„Tačiau laisvoje šalyje tokie simboliai negali reprezentuoti mūsų miesto viešųjų erdvių! Tai tiesiogiai žeidžia visų tremtinių, politinių kalinių ir jų vaikų orumą. Ar pats režisierius šiandien didžiuotųsi tokiu savo atvaizdu? Tikrai ne. Aš netylėsiu ir kviečiu jus nelikti abejingus“, – savo poziciją dėsto V.Frankienė.
Moteris kviečia pasirašyti šią peticiją ir reikalauti, kad biustas iš viešosios erdvės būtų perkeltas į muziejų. Čia Stalino atvaizdas būtų vertinamas kaip istorinė trauma, o ne miesto puošmena.
„Saugokime savo laisvę nuo jos budelių veidų mūsų gatvėse“, – rašoma toliau.
Diktatoriai nusukti į sieną
Biržiečius, suabejojusius, ar būtina nukelti B.Dauguviečio biustą, nes dramaturgas esą nekaltas dėl to, kad gyveno sovietmečiu, V.Frankienė patikino režisieriaus ir nekaltinanti.
Bet ji klausia, ar jis pats didžiuotųsi tokia „puošmena“ ant savo švarko? Biustas buvo išlietas jau po jo mirties.
Biržietės įsitikinimu, informacinė lentelė ne tik neišsprendžia bėdos, bet tik dar labiau pabrėžia situacijos absurdiškumą. Štai lankydamasi Estijoje, Kuresares pilyje, muziejaus salėje, kurioje eksponuojamas sovietmečio laikotarpis, dvi figūros – Stalino ir Lenino – nusuktos veidais į sieną.
„Žiūrėjau ir žavėjausi estų požiūriu į sovietinio laikotarpio propagandinius paminklus net muziejuje, o pas mus Stalino atvaizdas puikuojasi mūsų miesto centre“, – lygino moteris.
Tik vienas iš baisuoklių
Korespondentės apie peticiją paklausta V.Frankienė sakė, kad ją pasirašo ne tik biržiečiai, bet ir žmonės, gyvenantys kituose miestuose, valstybėse. Jai labai svarbus ir vyro – Pačeriaukštės seniūno Aurimo Franko palaikymas.
Moteris dar sykį pakartojo, kad Stalino režimas ir tremtis jai labai skaudi tema. Jos senelis atsisakė tarnauti rusų armijai, dėl to, pagal kitų liudijimus, buvo nuspręsta išskersti visą šeimą.
Tokios lemties jie išvengė, bet buvo ištremti. Močiutė laukėsi vaiko, jį prarado.
„Augau klausydamasi šiurpių pasakojimų, todėl pamačius biustą su Stalino atvaizdu mane ištiko šokas“, – atviravo pašnekovė.
Jai tuo skaudžiau, kad neseniai mirė tėvas.
Be to, ji pritarė, kad ir pats B.Dauguviečio biustas yra toli nuo meno – tik vienas iš sovietmečiu lietų masinės gamybos baisuoklių biustų.
Kvapas juk vis tiek liks?
Paklausta, kodėl, jos manymu, rajono valdantieji, meras, biusto perėmimo iniciatoriai nepripažįsta klaidos ir neinicijuoja jo perkėlimo į Biržų krašto muziejų „Sėla“, pašnekovė manė, kad tam trukdo žmogiškos ambicijos.
„Pripažinti savo klaidas yra sunku – tam reikia turėti daug drąsos. O ir ta informacinė lentelė – paimk, pakakok ir pridėk lentelę. Betgi kvapas vis tiek liks, ar ne?“ – svarstė moteris.
Vien jau tai, kad Vilnius šį biustą daug metų stumdė iš vienos vietos į kitą, rodo, kad ir jiems buvo bėda su juo. Tai ir atsikratė.
Prierašas po nuotrauka:
V.Frankienei svarbu, kad dėl peticijos ją palaiko vyras A.Frankas ir daug paprastų biržiečių.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
