Nuo karo pradžios gyveno okupacijoje
Oleškų miestelio vardas praėjusią savaitę nuskambėjo ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje. Taip nutiko todėl, kad JAV, galingiausios planetos valstybės, prezidento žmonos Melanijos Tramp iniciatyva buvo surengta Oleškų gyventojų gelbėjimo operacija.
Miestelį pačią pirmąją plataus masto karo dieną, 2022 metų vasario 24-ąją, okupavo Rusijos kariai, o jo gyventojų padėtis per penkerius nelaisvės metus taip pablogėjo, kad jiems ėmė grėsti badas.
Praėjusią savaitę traukiniu vykstant į Mykolajivą, vienoje kupė kartu su manimi važiavo 56 metų Nina Kovalenko, gyvenanti Chersone, esančiame vos už septynių kilometrų nuo Oleškų. N.Kovalenko Kyjive lankė dukterį ir anūkus. Ji prisipažino, kad Oleškuose lankėsi daugybę kartų, nes ten gyveno jos uošvė, mirusi prieš aštuonerius metus.
„Chersone iki karo gyveno beveik 300 tūkstančių žmonių, o kitoje Dnipro upės pusėje esančiuose Oleškuose – 24 tūkstančiai. Tačiau miestelis buvo kai kuo garsus visame regione – ten plytėjo didžiausi Ukrainoje smėlynai, pavadinti Oleškų dykuma. Palei upę veikė ir didelė sanatorija, buvo keli fabrikai, o vietiniai sovietmečiu garsėjo net Maskvoje, nes šiltnamiuose masiškai augino pomidorus ir agurkus bei vežė juos parduoti į Rusiją“, – pasakojo moteris.
Anot N.Kovalenko, Oleškus ir Chersoną užėmę Maskvos kariai siekė veržtis gilyn į Ukrainą, tačiau 2022 metų rudenį ukrainiečiai perėjo į kontrpuolimą ir išvadavo Chersoną. Bėgdami okupantai susprogdino miesto pakraštyje esantį tiltą per Dnipro upę, todėl ukrainiečių kariai nebegalėjo išvaduoti kitoje upės pusėje esančių gyvenviečių. Taip ir Chersonas, ir Oleškai atsidūrė nuolatinio apšaudymo zonoje, nes skirtinguose Dnipro krantuose įsitvirtinusios kariuomenės be perstojo atakuoja viena kitą.
Evakuacijos planas pavyko
Pastaruoju metu Oleškuose gyveno mažiau nei du tūkstančiai žmonių, dauguma jų – pensininkai. Jie gyveno be elektros, vandens iš čiaupų, maisto atsargų parduotuvėse papildymo ir medicinos paslaugų. Dėl didelio pavojaus medikai ir maisto tiekėjai bijojo vykti į Oleškus. Okupantai specialiai vilkėjo civilius drabužius ir neleido ukrainiečiams išvykti, siekdami naudoti juos tarsi savotišką skydą. Civiliai negalėjo pėsčiomis pasitraukti aplinkiniais keliais į kitas gyvenvietes, nes viskas buvo užminuota.
„Džiaugiuosi, kad evakuacija praėjo sėkmingai, tačiau panašiai kaip Oleškuose okupacijoje kenčia daug ukrainiečių. Ar Melania Tramp išgelbės visus?“ – abejojančiu balsu klausė N.Kovalenko.
Spėjama, kad M.Tramp Oleškų gelbėjimo operaciją sumanė siekdama pagerinti sutuoktinio ir Respublikonų partijos reitingus prieš artėjančius rinkimus.
Operacijai pavykus, M.Tramp pareiškė sieksianti ją pakartoti kitose okupuotose gyvenvietėse.
Ukrainos žiniasklaida skyrė daug dėmesio tėvynainių evakuacijai iš Oleškų, rodė reportažus, kaip jie iš Rusijos buvo atskraidinti į Baltarusiją, o paskui autobusais pasiekė tėvynę. Kartu buvo atgabenti ir augintiniai – kačiukai bei šunys.
Nors Ukrainoje daugelį evakuotųjų pasitiko giminaičiai, visi buvo nuvežti į Kyjivo ligonines, kur jiems atlikti tyrimai ir suteikta medicinos pagalba.
Didžioji dauguma Oleškų gyventojų pareiškė norą būti atgabenti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Nedidelė dalis persikėlė pas gimines į kitas gyvenvietes okupuotoje, bet toliau nuo fronto esančioje teritorijoje, o dar mažesnė grupė panoro išvykti į Rusiją. Ekspertai pripažino, kad tiek Maskva, tiek Kyjivas laikėsi paliaubų susitarimo, todėl penkias dienas nei Oleškai, nei Chersonas nebuvo apšaudomi.
Vos pasibaigus paliauboms, naktį iš lapkričio 1-osios į 2-ąją Rusijos dronai vėl ėmė atakuoti Chersoną ir sužeidė du civilius.
Didvyrių alėjoje liejasi skausmas
Oleškuose kelis kartus lankėsi ir sutuoktiniai Tetjana bei Ruslanas, su kuriais susipažinau Mykolajive, apžiūrinėdamas Didvyrių alėją. Ji įrengta priešais raketų suniokotą merijos pastatą.
Alėjoje šalia žuvusių tėvynės gynėjų nuotraukų pastatytas ir stendas su 37 merijos darbuotojų, žuvusių per raketos smūgį, nuotraukomis.
Spalio 31-ąją sutuoktiniai atvyko pagerbti žuvusių karių. Tetjana gėles dėjo prie pusbrolio Serhijaus nuotraukos, o jos vyras, majoro laipsnį turintis Ruslanas, – prie bičiulio Vladislavo nuotraukos.
„Šiandien Serhijui būtų sukakę 37 metai, bet jau trejus metus jo nebėra. Jis žuvo kartu su kovos draugu, kai į juos pataikė dronas. Serhijus vairavo tanką, tačiau šiam sugedus išėjo su bendražygiu pėsčiomis vykdyti užduoties. Tuomet juos atakavo dronas kamikadzė „Lancet“. Serhijus nujautė mirtį: per paskutinį pasimatymą žmonai pasakė: „Jaučiu, kad galime daugiau nebepasimatyti“, ir atidavė saugoti vestuvinį žiedą. Jis man buvo tarsi tikras brolis. Per jo gimtadienį ašaros rieda savaime“, – kalbėjo moteris.
Vietoj žuvusiojo kūno – tik pirštas
Mirusiųjų pagerbimo dieną Kyjive susipažinau su sunkiai vaikštančiu karo veteranu Aleksandru, buvusiu 36-ojo jūrų pėstininkų pulko nariu. Į Kyjivą iš kito miesto atvykusiam veteranui padėjau nusigauti iki ligoninės ir kartu išklausiau jo liūdną pasakojimą.
„Artimieji labai nori, kad žuvusiųjų palaikus išneštume iš kovos lauko, kad galėtų palaidoti savo artimuosius ir lankyti jų kapus. Tačiau tai padaryti ne visada įmanoma. Kartą patekome į tokį įnirtingą priešo puolimą, kad trauktis teko neturint jokių galimybių išsinešti žuvusiųjų kūnus. Tai supratęs, peiliu nupjoviau pirštą nuo kritusio bičiulio rankos. Jums tai gali atrodyti barbariška, tačiau jo mama, atsiklaupusi ant kelių, dėkojo už atvežtą sūnaus pirštą, nes jo kūno taip ir nepavyko atgauti.
Visi karo baisumai, kuriuos patiria civiliai, yra neįsivaizduojami. Man pasisekė, kad likau gyvas, kai bomba pataikė į slėptuvę. Tačiau viena ausimi negirdžiu, akimis vos matau, o dėl pažeisto stuburo laiptais kopiu keturpėsčias. Skausmus kenčiu dieną ir naktį“, – kalbėjo Aleksandras.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Moteris sveikina iš okupuotų Oleškų parvykusį brolį.
2. Chersono gyventoja Nina Kovalenko, Oleškuose dažnai lankiusi uošvę, linki išvežti iš okupacijos kuo daugiau tėvynainių.
3. Jūrų pėstininkas Aleksandras žuvusio draugo mamai iš mūšio lauko sugebėjo parvežti tik sūnaus pirštą.
4. Majoras Ruslanas liūdi dėl žuvusio kovų draugo.
E. Butrimo nuotraukos
_skliautui0.jpg)
