Dronai privertė susimąstyti
Per Panevėžio apskritį jau dukart praskridę dronai privertė gyventojus rimčiau susimąstyti, ar jie pasirengę kritinėms situacijoms, ar turi apgalvoję šeimos planą, susidėję išvykimo krepšį, ar žino, kur artimiausia priedanga ir kuo ji skiriasi nuo kolektyvinės apsaugos statinių, kada į priedangą skubėti, o kada saugiau likti namuose ir laukti, kol praeis pavojus.
Į šiuos klausimus jiems padeda atsakyti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ir savanoriai.
„Mūsų veikla yra daug apimanti, plati, o pagrindas – civilinės saugos edukacijos ir ekskursijos, pirmosios pagalbos ir psichologinės pagalbos mokymai. Įgytos žinios gyventojams padeda susikaupti ekstremalioje situacijoje, nepulti į paniką, racionaliai mąstyti ir vertinti situaciją“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovė Ingrida Toleikienė.
Žinios ir įgūdžiai gali būti neįkainojami ir kasdieniame gyvenime gelbstint savo artimuosius, šeimą, kaimynus ar nelaimės, staigios ligos ištiktus žmones.
Per ekskursiją – į priedangą
Raudonasis Kryžius yra organizacija, prisiėmusi gyventojų apmokymo, kaip veikti kritinėmis situacijomis, pareigą. Bet I.Toleikienė tęsė, kad nemažai gyventojų apie jų veiklą ir tikslus vis dar neturi aiškaus supratimo.
Per miesto renginius Raudonojo Kryžiaus ženklą ir palapinę išvydę žmonės prieina ir teiraujasi, ar jie čia gali duoti kraujo, pasidžiaugia, kaip gerai, kad ir medikai šalia.
„Atsakome, kad mes ne medikai ir kad kraujo neimame, bet galime čia pat duoti naudingų ir praktiškų patarimų, kaip gelbėti užspringusį žmogų, kaip jį gaivinti, stabdyti kraujavimą, kaip atpažinti ūmias būkles. Patariame, kas būtinai turi būti išvykimo krepšyje, o ko neverta dėtis“, – kalbėjo I.Toleikienė.
Tuo pačiu gyventojai būna pakviečiami į pirmosios pagalbos mokymus, civilinės saugos edukacijas, ekskursijas. Per jas gyventojai apsilanko priedangoje ir kolektyvinės apsaugos statinyje.
Lietuvos Raudonasis Kryžius yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Respublikine Panevėžio ligonine, tad nuo rugsėjo ir čia galima sutikti savanorius, talkinančius medikams.
I.Toleikienė sakė, kad Panevėžio skyrius nuošalyje nepaliko vyriausiųjų gyventojų ir mokymus bei ekskursijas veda Senjorų klubui.
Savanorių padedami, klubo nariai į savo telefonus įsidiegė ir LT72 mobiliąją programėlę.
Ji praverstų ištikus bet kuriai ekstremaliajai situacijai – nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.
Ligos ištiktąjį gelbėjo viena
Pirmosios pagalbos mokymai yra viena pagrindinių iš šių priemonių. Jie skirti ne medikams, o gyventojams, norintiems išmokti pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Aušra Kubilienė veda šiuos mokymus ir rengia savanorius.
Ji kvietė gyventojus, o ypač panevėžiečius, naudotis proga, skirti valandą ar kiek ilgiau ir išklausyti naudingų patarimų, kaip teikti pirmąją pagalbą, su manekenu pabandyti gelbėti užspringusį žmogų, jį gaivinti, išmokti taisyklingai uždėti turniketą, subintuoti žaizdą, naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.
Bijančius, nedrįstančius skatina vis tiek bandyti. Juk mokymuose tai tik manekenas, o gali nutikti tokia situacija, kai jau teks gelbėti žmogų.
Mokymai yra nemokami. Nebent dalyviui reikia oficialaus pirmosios pagalbos pažymėjimo dėl vairuotojo teisių, leidimo laikyti ginklą, darbo su vaikais.
Tuomet jau reikės mokėti, bet ir mokymai bus platesni, išsamesni.
A.Kubilienei pačiai ne kartą teko įsitikinti, kiek daug būna iš tolo žiūrinčiųjų į gatvėje nelaimės ištiktą žmogų, bet nesugebančių niekuo padėti. O jei ir aplinkiniai būtų išklausę mokymus, tuomet ir jie būtų žinoję, ką daryti.
Kartą Panevėžyje, prie turgaus, vyrą ištiko epilepsijos priepuolis, ir vienintelė A.Kubilienė atskubėjo jam į pagalbą.
Kitą sykį prekybos centre ji pastebėjo, kad močiutei smarkiai sutrikusi sveikata. Šalia buvęs moters sūnus nenutuokė, ko imtis, tad ji liepė tuoj pat kviesti greitąją pagalbą, atnešti kėdę ir vandens, padėjo sulaukti medikų.
Vyriškis savanorei metė iššūkį
A.Kubilienė ir savanoriai pirmosios pagalbos mokymus veda Raudonojo Kryžiaus biure, bet pakviesti vyksta ir į įstaigas, bendruomenes, mokyklas.
Pašnekovė visiems ir visuomet pabrėžia, kad negalima praeiti pro gatvėje gulintį žmogų, net jeigu jis atrodo girtas. Gal be pagalbos jis neišgyvens? O gal jį ištiko sunki liga? Juk pirmosios valandos dažnai lemia žmogaus ateitį.
Ji pasidžiaugė, kad mokyklose vaikai atidžiai klausosi apie ūmių ligų simptomus, noriai mokosi gaivinti žmogų, jį paversti. O suaugusiems tai mokėti būtina.
A.Kubilienė prisiminė nutikimą, kai apie 150 kilogramų sveriantis vyriškis metė jai iššūkį manydamas, kad šioji nepajėgs jo, gulinčio, paversti. Tuomet ji visiems įrodė, kad mokant, kaip taisyklingai tai daryti, nėra sunku paversti bet kurį žmogų.
Slaugos ar senelių globos namų, kaimo bendruomenių gyventojai atidžiai klauso apie insulto, infarkto simptomus.
„Stebėkite save. Jei prastai jaučiatės, prieikite prie veidrodžio ir nusišypsokite. Kreivas šypsnis rodo, kad tuoj pat turite skambinti skubios pagalbos numeriu“, – mokymų dalyviams kartoja ji.
Į mokymus, kaip gelbėti nelaimės ištiktus kūdikius, vaikus, ateina ne tik jauni tėvai, besilaukiančios moterys, bet ir seneliai, auklės. Per šiuos mokymus naudojami specialūs manekenai.
A.Kubilienė aiškino, kokią didžiulę klaidą daro vairuotojai, paliekantys vaistinėlę automobilio bagažinėje. O jeigu per avariją liks prispaustos kojos, o stiklo duženos perpjaus ranką? Todėl bent jau svarbiausias priemones – kelis bintus, žirkles, vienkartines pirštines, turniketus – ji pataria laikyti salone, lengvai pasiekiamoje vietoje.
Pašnekovė aiškino, kad kuo daugiau žmonių išmoks teikti pirmąją pagalbą, tuo ir jie patys, jų šeimos, aplinkiniai bus kur kas saugesni.
Lietuvoje pirmosios pagalbos mokymuose nuo metų pradžios dalyvavo apie 25 tūkstančius gyventojų, Panevėžyje – apie 1,5 tūkstančio.
Vengti nepatikrintų naujienų
Kad žmogus panaudotų žinias ir įgūdžius, kritinėje situacijoje pirmiausia turi pats nurimti.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Atsparios Lietuvos programos vadovė Naomi Koc teigė, kad psichologinės pagalbos mokymuose dalyviai raginami iš anksto pasiruošti kritinėms situacijoms, nes tai yra geriausias būdas sumažinti nežinomybę.
„Jei pajutote, kad apima nerimas, pirmiausia pabandykite sulėtinti kvėpavimą – kelis kartus ramiai ir lėtai įkvėpkite bei iškvėpkite. Taip pat gali padėti dėmesio sutelkimas į aplinką: pastebėkite, ką matote, girdite, ką jaučiate. Jei esate ne vieni, pasikalbėkite su šalia esančiais žmonėmis, palaikykite vieni kitus“, – teigė vadovė.
Ji tęsė, kad išlikdami ramūs ir užtikrinti, padedate nusiraminti ir šalia esantiems, ypač vaikams – jie jaučia suaugusiųjų saugumą ir pasitikėjimą.
Net ir pavojui pasibaigus įtampa gali kurį laiką išlikti – tai visiškai natūralu. Svarbu duoti sau laiko, pasirūpinti savo poreikiais ir, jei nerimas nepraeina ar trukdo kasdieniam gyvenimui, nebijoti kreiptis pagalbos.
N.Koc pabrėžė, kad pavojaus metu svarbu ne tik pasirūpinti savo emocine savijauta, bet ir atsakingai atsirinkti informaciją.
Tad rekomenduojama sekti tik oficialius pranešimus ir vengti nepatikrintų naujienų, kurios gali sukelti dar daugiau nerimo, sumaišties ir apsunkinti situacijos vertinimą.

Prierašas po nuotr.
I.Toleikienė (centre) ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai gyventojams paaiškina, kaip teikti pirmąją pagalbą, pakviečia į civilinės saugos ekskursijas.
A.Švelnos nuotr.











