Bistrampolio dvare vykusiame Panevėžio regiono forume „Kuriame ateities regioną“ daug kalbėta ir apie tai, kad pačioms savivaldybėms bei regionams turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo spręsti, kur nukreipti investicijas. Vietos savivalda yra arčiausiai žmogaus, todėl geriausiai mato, ko konkrečiai teritorijai reikia, kad ji būtų patraukli ne tik verslui, bet ir šeimoms gyventi, dirbti, auginti vaikus ir kurti savo ateitį.
Lėšų išmokėjimo tempas atsilieka
Panevėžio regionui europinių investicijų netrūksta. Šiuo metu čia įgyvendinami arba jau baigti 282 projektai, kuriems skirta 171,5 mln. eurų ES Investicijų programos lėšų. Dar 179,6 mln. eurų regionui numatyta Regionų plėtros programoje pagal paties regiono identifikuotus poreikius.
Didžiausia investicijų dalis – 82 mln. eurų – tenka socialiniam būstui, sveikatos ir ugdymo infrastruktūrai, 35,6 mln. eurų skirta integruotai ekonominei bei aplinkosaugos plėtrai, 29,8 mln. eurų – žalinimo projektams.
Tačiau, jos teigimu, svarbiausias klausimas turėtų būti net ne tai, kaip greitai pinigai išmokami. Regionams reikia atsisakyti įpročio europinius pinigus vertinti kaip paramą, kurią būtina „įsisavinti“.
Skaičiuojama, kad 2025–2040 metų laikotarpiu Panevėžio regione vienas investuotas euras turėtų sukurti 5,69 euro vertės. Vienam regiono gyventojui tenka apie 868 eurus ES investicijų – šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis.
„Turėtume atsisakyti paties termino „ES parama“. Užaugome tiek, kad Europos fondų lėšas turime ne tiesiog panaudoti, o investuoti į tai, ko regionams labiausiai reikia ir kas gali kurti jų ateitį“, – pabrėžė R. Carik.
Regionams – dar daugiau sprendimų atsakomybės
Viena iš ryškiausių forumo temų – didesnis pačių regionų ir savivaldybių savarankiškumas. Planuojant naująjį ES investicijų laikotarpį po 2027 metų ketinama keisti regionų finansavimo modelį ir daugiau sprendimų perduoti vietos valdžiai.
Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko, Rokiškio rajono mero Ramūno Godeliausko teigimu, tokia kryptis logiška – būtent savivalda yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai mato konkrečios teritorijos problemas.
Per du dešimtmečius regionuose daug investuota į mokyklas, darželius, viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą ir socialines paslaugas. Tačiau R. Godeliauskas ragina nebeapsiriboti skaičiavimu, kiek renovuota pastatų ar nutiesta šaligatvių.
„Norėtųsi kalbėti apie tai, kiek jaunų šeimų nusprendė likti mūsų regione, kiek žmonių grįžo iš didesnių miestų, čia dirba, kuria verslą, augina vaikus ir džiaugiasi gyvenimu čia“, – sakė R. Godeliauskas.
Jo vadovaujamo Rokiškio rajono iššūkis – ir didelė savivaldybės teritorija. Todėl vienu svarbiausių uždavinių tampa užtikrinti, kad kokybiškos paslaugos būtų prieinamos ne tik gyvenantiems rajono centre, bet ir atokiuose kaimuose.
Panevėžio rajono meras: investicija pirmiausia turi tarnauti žmogui
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius priminė, kad europinių investicijų poveikį kartais geriausiai parodo ne milijoninės vertės objektai, o iš pirmo žvilgsnio paprasti kasdienybės pokyčiai.
Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmieji europinėmis lėšomis finansuoti vandentvarkos projektai kaimo vietovėse. Pakeistas vamzdynas statistinėje ataskaitoje gali atrodyti kaip eilinis infrastruktūros projektas, tačiau gyventojui jis reiškė galimybę pagaliau turėti kokybišką geriamąjį vandenį.
Keitėsi ir mokyklos, kultūros įstaigos, darbo vietos: „Kai gyvenamoji vieta tvarkinga, jauki, sutvarkyti keliai, žmonės nori čia gyventi, puoselėti savo namus“, – sakė meras.
Pasak A. Pociaus, investicijų grąžą savivalda pirmiausia turėtų matuoti ne finansine išraiška, o nauda gyventojams. Viena problemų, kurią Panevėžio rajonas dar turi spręsti, – pasenusi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Jai kartu su europinėmis lėšomis numatyta skirti 15 mln. eurų.
„Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir 424 hektarai investicijoms
Panevėžio regionui atsiveria galimybės, galinčios iš esmės pakeisti jo ekonominį žemėlapį – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, planuojamas intermodalinis terminalas ir iki 424 hektarų teritoriją galinti užimti Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona.
Panevėžio miesto vicemero Ryčio Račkausko teigimu, siekiant stambių investuotojų, nebeužtenka pasiūlyti pavienį sklypą – reikia visos veikiančios ekosistemos.
„Tokio projekto ekonominė reikšmė nesibaigia miesto ar rajono riba – naujos investicijos kurtų darbo vietas ir naujas galimybes verslui visame Panevėžio regione“, – sakė R. Račkauskas.
A. Pocius taip pat pabrėžė, kad Panevėžio rajonas atsiduria vietoje, kur susikerta keli regiono augimui strategiškai svarbūs veiksniai.
„Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona atveria naujų galimybių investicijoms ir verslui, todėl turime galvoti ne tik apie šiandienos poreikius, bet ir apie tai, kaip šiomis galimybėmis pasinaudosime po penkerių ar dešimties metų“, – sakė meras.
Vien kelių neužteks – reikia ir žmonių
Didelė investicinė teritorija ir patogus susisiekimas savaime dar negarantuoja, kad regione atsiras naujų gamyklų ar gerai apmokamų darbo vietų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad investicijas į kelius, geležinkelius ir pramonės teritorijas būtina derinti su specialistų rengimu.
„Vien infrastruktūros nepakanka – įmonėms reikia darbuotojų, patikimo energijos tiekimo ir sklandaus bendradarbiavimo su savivalda“, – sakė S. Gailiūnas.
Šioje srityje Panevėžio kraštas jau turi bendradarbiavimo pagrindą. 2024–2029 m. Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją kartu įgyvendina šešios savivaldybės – Panevėžio miesto, Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų. Numatyti bendri sprendimai viešojo transporto, judumo, atliekų tvarkymo, verslo teritorijų ir turizmo srityse.
Investicija į žmogų – ne tik gražus pastatas
Kad investicijų rezultatas ne visada matuojamas sukurtomis darbo vietomis ar ekonominiais rodikliais, rodo Panevėžyje veikiantis socialinių pokyčių centras „Harmonijos miestas“, teikiantis kompleksines paslaugas vaikams su negalia ir jų šeimoms.
Centro direktorė Lina Trebienė sako, kad už naujo pastato fasado svarbiausia matyti žmogų – jo galimybę būti savarankiškesniam, mokytis, tobulėti ir gyventi oriai.
„Kai investuojama į silpniausią narį, tai rodo mūsų, kaip visuomenės, brandą ir stiprybę“, – sakė L. Trebienė.
Nors „Harmonijos miestas“ veikia dar nepilnus metus, pasak vadovės, čia jau lankosi delegacijos iš kitų Europos valstybių, norinčios perimti gerąją patirtį.
Kartu L. Trebienė atkreipė dėmesį į kitą ES investicijų projektų pusę – didelę administracinę naštą. Projektams reikia išmanyti reikalavimus, planuoti veiklas, vykdyti viešuosius pirkimus, užtikrinti atskaitomybę ir stebėti rodiklius. Todėl, jos manymu, administraciniai reikalavimai turi užtikrinti skaidrumą, tačiau neužgožti pagrindinio tikslo – rezultato žmogui.
Iš Panevėžio – į daugiau nei 40 pasaulio šalių
Kaip europinės investicijos gali pakeisti privataus verslo trajektoriją, forume iliustravo Panevėžyje veikiančios „SuperGarden“ istorija.
Bendrovės direktorė Laura Kaziukonienė pasakojo, kad įmonės pradžioje produktai buvo pakuojami rankomis, o ji pati jais prekiavo mugėse. Šiandien įmonė kuria patentuotus inovatyvius produktus ir juos eksportuoja į daugiau nei 40 valstybių.
„Be ES investicijų, iki šiol prekiaučiau mugėse“, – sakė L. Kaziukonienė.
Įmonė žengė ir į kosmoso maisto sritį – vysto užkandžius astronautams, o sukurtas technologijas pritaiko kariniams bei išgyvenimo maisto daviniams. Pasak vadovės, ES fondų finansavimas buvo esminis kuriant inovatyvius produktus ir plečiantis tarptautinėse rinkose.
Tačiau kalbėdama apie būsimą ES investicijų laikotarpį L. Kaziukonienė verslo lūkestį suformulavo trumpai – reikia „sumažintos biurokratijos ir kad ES investicijų projektuose turinys taptų svarbiau už formą“ ir pabrėžė, kad daugiausia dėmesio turi būti skirta švietimui, ypač aukštojo mokslo galimybėms Panevėžyje.
Regiono ateitis – ne vienas projektas
Forumo diskusijos parodė, kad Panevėžio regiono ateities planuose susijungia keli skirtingi lygmenys. Viename jų – šimtai milijonų eurų europinių investicijų, „Rail Baltica“, „Via Baltica“, LEZ ir naujos pramonės teritorijos. Kitame – vandentiekis kaime, vieta darželyje, kokybiška mokykla, socialinės paslaugos, darbo vieta ir šeimos sprendimas pasilikti regione.
Būtent gebėjimas šiuos du lygmenis sujungti gali tapti svarbiausiu ateinančių metų išbandymu.
Kaip forume akcentavo R. Godeliauskas, šiandien jau nebeužtenka skaičiuoti renovuotų pastatų ar nutiestų šaligatvių. Tikroji investicijų grąža atsiskleis tuomet, kai bus galima skaičiuoti žmones, pasirinkusius Panevėžio regione likti, grįžti, dirbti, kurti verslą ir auginti vaikus.
Forumą „Kuriame ateities regioną“ surengė Panevėžio regiono plėtros taryba kartu su Finansų ir Vidaus reikalų ministerijomis.
(26PRRR-48)
Prierašai po nuotraukomis:
1. „Harmonijos namų“ direktorė Lina Trebienė (dešinėje), Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, UAB „Supergarden“ vadovė Laura Kaziukonienė.
2. Forumo diskusijoje aptarta „Via Baltica“ plėtra ir „Rail Baltica“ statyba bei šių tarptautinių transporto jungčių atveriamos galimybės Panevėžio regionui.
Organizatorių nuotraukos
