Tai – dekanato misija
Praėjusį šeštadienį į Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią plūdo minios tikinčiųjų, nes laukė ypatingos apeigos ir įspūdinga diena šventoriuje.
Būtent šventoriuje išdygo palapinių miestelis, kvietė istorinės ekspozicijos, o parapijos klebonai suruošė gausų vaišių stalą.
„Šiemet Panevėžio vyskupija švenčia šimtmetį, nes popiežiaus potvarkiu buvo įkurta 1926 metų balandį. Ta proga mes surengėme savo dekanato, vieno iš devynių vyskupijoje, dieną“, – džiaugėsi švente dekanato vadovas Romualdas Zdanys.
Net šefų virtuvė tiko
Dekanas neslėpė, kad iš pradžių buvo ketinta organizuoti oficialesnį renginį, šventoriuje pastatyti sceną ir į ją kviesti kiekvienos parapijos klebonus.
Bet tą mintį jis atmetė baimindamasis, kad jau po antro pasisakymo žmonėms pasidarys nuobodu ir visi išsiskirstys.
Įvairiausių naujovių prigalvojantis R.Zdanys ir šį kartą sumanė originalų šventės scenarijų.
„Kiekvienam klebonui nupirkom po palapinę, jie turėjo visišką laisvę, kokia forma savo parapijas pristatyti bendruomenei, parodyti, ką tikrai vertingo turi. Bendra palapinių miestelyje buvo tik tai, kad visi klebonai lankytojus vaišino: kas pyragų, kas sūrių, kas sumuštinių ar užkandėlių siūlė“, – pasakojo pašnekovas.
Atskira palapinė, pavadinta „Mūsų ateitis“, buvo pastatyta vaikams ir jaunimui. Joje vyko viktorinos, žaidimai ir konkursai. Vaikams buvo smagu gauti prizų.
Įleido į varpinę ir požemius
Bažnyčia ta proga labai plačiai atvėrė duris. Lankytojai galėjo kopti į varpinę, pasižvalgyti nuo bokštų aikštelės, įžengti į bažnyčios palėpę ir iš arti pamatyti, kaip vyksta stogo perdengimo darbai.
Stogdengiai netgi pagamino maketą ir pademonstravo, kaip stogai būdavo dengiami senovėje dvigubai lankstytais skardos lakštais.
„Aš turėjau savo misiją – kriptoje saugojau vertybes“, – sakė savanorė Vaida Amparavičienė.
Išties, kripta – požeminė bažnyčios patalpa, skirta šventosioms relikvijoms, irgi buvo atverta lankytojams. Čia parodyti bažnyčios sklypų dokumentai, jos statybų brėžiniai ir planas, liturginiai reik-menys ir kita, ko kasdien tikrai nepamatysi.
Čia eksponuoti net du originalūs skulptoriaus Juozo Zikaro kūriniai: vyskupo Kazimiero Paltaroko bareljefas ir bareljefas „Kristaus kančia“.
Žmonės iš arti galėjo apžiūrėti ir net paliesti keturias vertingiausias mišių taures, XIX amžiaus relikvijorius ir to pat laikmečio jau nebenaudojamą, o saugomą istorinį meno kūrinį monstranciją – vieną brangiausių ir meniškiausių katalikų liturginių reikmenų.
Gavo puošnų arnotą pakilnoti
Parapijų ir rektoratų palapinėse taip pat buvo pilna įdomybių.
Marijonų rektoratą, pastato istoriją bei čia veikusį vienuolyną pristatė vienuolės. Visos atvykusios iš skirtingų pasaulio kampelių, bet jau kalbančios lietuviškai. Jos laikinai gyvena Berčiūnuose, vyskupo viloje, o ateityje planuoja šalia Pumpėnų statyti vienuolyną.
Berčiūnų bažnyčią reprezentavo fotografijų ciklas apie Didįjį penktadienį einamas kryžiaus stotis.
Raguviškiai svečius pasitiko pasipuošę tautiniais kostiumais. Parodyti jie atvežė ypatingą bažnytinį drabužį – senovinį arnotą. Kunigo viršutinis drabužis arnotas yra puošniausia apdaro dalis dėl gausaus siuvinėjimo sidabro ar aukso siūlais, karoliukais bei akmenukais, dažnai būna gan sunkus. Taigi ir šventoriuje žmonės kilnodami stebėjosi, kaip dvasininkai su tokia sunkybe ištveria per visas mišias.
Smilgių parapija pristatė Gab-rielės Petkevičaitės-Bitės gimtinę – Puziniškio dvarelį, vaišino tenykščių žolelių arbata. Smilgietis dailininkas Kęstutis Vaičiūnas šventoriuje išrikiavo savo tapybos parodą – ant drobės perkeltas bažnyčias.
Ir į balną, ir prie puodo
Po rimtų dalykų buvo pasiūlyta ir pramogų.
Vienas žirgynas į šventę atvežė ponį ir žirgą, kad vaikai ir suaugusieji galėtų išbandyti jojimo malonumus. Pirmas ant žirgo sėdo pats R.Zdanys.
„Jodinėt moku nuo vaikystės, čia kaip kartą išmokęs važiuoti dviračiu, jau neužmirši“, – sakė lietuviškame Seinų krašte Lenkijoje užaugęs dvasininkas.
Sėdėti balne jį privertė gyvenimas – tėvai turėjo 30 hektarų žemės, kasmet reikėdavo aparti bulves.
Dekanas sako, kad per šią šventę jam pravertė ir kitas iš vaikystės atsineštas gebėjimas. Mama buvo puiki šeimininkė, ruošdavo vaišes vestuvėms, krikštynoms, laidotuvėms. Sukdamasis šalia jos ir pats išmoko gardžiai gaminti.
Po mišių R.Zdanys užsirišo prijuostę ir stojo šventoriuje prie didžiulio mėsos ir daržovių troškinio puodo. Net 200 litrų talpos indą bažnyčiai paskolino vienas panevėžietis.
Tokia puiki šventė sutraukė labai daug dalyvių – katalikų ir jiems prijaučiančių. Net ir oras tądien dangaus buvo pasiųstas giedras ir šiltas.
Prierašai po nuotraukomis:
1. Į parapijiečių minią įsimaišė ir vyskupas Linas Vodopjanovas, visi kas norėjo galėjo su juo pabendrauti.
2. Virėjo apdarais apsivilkęs dekanato vadovas R.Zdanys parapijiečiams dalijo paties ką tik išvirtą gardų troškinį.
3. Smilgių parapijos palapinėje buvo galima išbandyti rašymą žąsies plunksna.
A.Švelnos nuotraukos
