Rusiškas gimimo liudijimas
Visą gyvenimą vaistininke dirbusi panevėžietė 72 metų Julija Ilevičienė stengėsi niekad neiti pro
12-uoju numeriu pažymėtą raudonplytį P.Puzino gatvės pastatą. Jame yra kalėjimas. Tos gatvės vengė ir jos mama Aleksandra, moteris P.Puzino gatvę aplenkdavo iš tolo.
„Ten mano „gimtinė“, į pasaulį atėjau kalėjime“, – sarkastiškai šypteli J.Ilevičienė.
Tą tolimą įvykį dabar primena tik rusiškai išrašytas gimimo liudijimas, mat ją, kūdikį, ketinta išvežti į Rusiją.
Moteris mena, jog mokykliniais metais, kai su tėvais gyveno Saločiuose, klasės draugai stebėdavosi dėl rusiško dokumento, o netrukus sužinojo, kodėl jis toks. Laimė, bendraamžiai jos dėl neįprastos gimimo vietos neužgauliojo, neprisegė „kalėjimo vaiko“ pravardės.
Bet pravardžiavo dėl Julijos vardo, pašaipiai vadino Julija Žemaite, skanduodavo nešvankų ketureilį apie Juliją Žemaitę ir Petrą Cvirką.
Papriekaištavusi mamai, kodėl tokį negražų vardą įdėjo, sužinojo, kad jis – kalėjimo palikimas. Kartu kalėjo inžinierė Julija, ji labai daug padėjo, praktiškai jai, naujagimei, išgelbėjo gyvybę, tad motina geradarei bent taip atsidėkojo, jos vardu pavadino dukterį.
Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje
balandžio 19 d. numeryje
Prierašai po nuotraukomis:
1. J.Ilevičienė jaunystėje, kai ką tik buvo pradėjusi dirbti vaistininke. Nuotr. iš asmeninio albumo
2. Kalėjimo pastatas J.Ilevičienei primena skaudžią mamos gyvenimo istoriją, palietusią ir ją pačią.
A.Švelnos nuotr.