Buvo praradusi viltį
Panevėžioi Juozo Balčikonio gimnazijos antrokė (dešimtokė) Viktorija Morkūnaitė džiaugiasi įgijusi neįkainojamos patirties.
Su prokurorų, tyrėjų ir teisėjų darbu ją supažindino pats Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Vytautas Kukaitis.
Apie tokią galimybę moksleivė nedrįso nė svajoti. Ir išvis buvo praradusi viltį, kad susiras jai įdomios srities mentorių.
V.Morkūnaitę domino kriminalinės policijos darbas. Domino todėl, kad norėjo suprasti – nori rinktis tos srities studijas ar ne. Būtent todėl ji norėjo susirasti mentorių kriminalistą.
„Mentorius – tai žmogus, kuris padeda jaunesniems siekti aukštesnių rezultatų, išsamiau supažindina su dominančia sritimi. Tai nebūtinai pedagogas, gali būti ir studentas, ir abiturientas“, – apie pastaruoju laiku visoje šalyje ant bangos atsidūrusią mentorystę aiškino gimnazistė.
Tiesiu taikymu – į prokuratūrą
J.Balčikonio gimnazijoje kaip tik veikė mentorystės projektas „Brolis ir sesuo“. Gimnazistai turėjo pasirinkti juos dominančią sritį ir tada jiems būdavo priskiriamas mentorius, konsultuosiantis visus mokslo metus.
V.Morkūnaitė užpildė prašymą, kad nori išbandyti kriminalistės praktiką.
Netrukus ji gavo atsakymą, kad tokios galimybės nėra, kad niekas nesutinka būti šios srities mentoriumi.
Mergaitė nusiminė, nes kaipgi kitaip – svajonė pasimokyti iš mentoriaus jai niekaip nesipildė.
Staiga po pusmečio gimnazistė gavo stulbinantį pranešimą. Buvo parašyta, kad jos mentoriumi sutiko būti prokuroras V.Kukaitis.
Nurodytu laiku panevėžietė nuvyko į sostinę ir nukako tiesiai į Generalinę prokuratūrą.
„Niekas taip paprastai į vidų neįleido: teko luktelėti prie posto, kol atėjo prokuroras ir išrašė specialų leidimą“, – pasakojo pašnekovė.
Norėjo sužinoti ir apie legendines gaujas
Pažintis su prokuratūros darbu prasidėjo nuo muziejaus.
„Sužinojau prokuratūros istoriją ir kad pirmas atgautos Nepriklausomybės metais nužudytas prokuroras buvo panevėžietis – Gintautas Sereika. Dar mačiau įvairių laikų uniformas“, – sakė gimnazistė.
Vėliau V.Kukaitis moksleivę nuvedė į kitąpus gatvės esančią Apygardos prokuratūrą ir valandai paliko su kolegėmis prokurorėmis. Šios V.Morkūnaitei papasakojo apie savo darbą.
„Mane labai domino 1990 metais susibūrusios nusikaltėlių gaujos. Tuo laiku aš toli gražu dar nebuvau gimusi. Buvau girdėjusi, kad tos gaujos reketavo, plėšė, žudė, bet neįsivaizdavau, kokio masto buvo jų nusikaltimai. Atrodė, susibūrė blogi žmonės, ir tiek. Norėjau suprasti, kaip tai vyko, kodėl“, – aiškino pašnekovė.
Pareigūnės daug pasakojo, paaiškino, kad tos gaujos buvo itin pavojingos valstybei, smarkiai pažeidinėjo įstatymus, darė siaubingus, sveiku protu nesuvokiamus nusikaltimus ir kėlė grėsmę daugeliui žmonių. Gimnazistė sakė buvusi apstulbinta tokių žinių.
Niekada netikėjo, kad pamatys narkotikus
Dar neatsigavusi nuo šio pokalbio, V.Morkūnaitė su savo mentoriumi jau vyko į teismą.
V.Kukaitis gimnazistę pavedžiojo po visą pastatą, parodė teismo salę.
Kitas jų žygis buvo į Lietuvos kriminalinių tyrimų biurą. Ten gimnazistei apie savo darbą pasakojo tyrėjas. Jis panevėžietei leido susipažinti su spirito bei vaistų kontrabandos byla.
„Davė vartyti pluoštą dokumentų, leido apžiūrėti įkalčius: narkotikus, švirkštus, pinigus. Gyvenime nebuvau mačiusi narkotinių tablečių ir nemaniau, kad kada pamatysiu. O vis dėlto pamačiau“, – sakė V.Morkūnaitė.
Tyrėjo darbas gimnazistę ypač domino, nes viena jos svajonių – tapti kriminaliste, būti ta, kuri pirmoji vyksta į nusikaltimo vietą, renka įkalčius.
„Man pasakojo, kad daryti kratų dažniausiai vyksta po pietų, kai galimi nusikaltėliai būna grįžę namo. Kriminalistų sulaukusios moterys dažnai panikuoja, isteriškai verkia, rėkia, kartais net mušasi. Vyrai reaguoja ramiau“, – įspūdžiais dalijosi V.Morkūnaitė.
Gimnazistei įstrigo pasakojimo detalė apie tai, kad vienos kratos metu įtariamasis išsitraukė ginklą, tyrėjai tuomet kvietė policijos pastiprinimą.
Per apklausą jautė įtampą
V.Morkūnaitei teko matyti ir kaltinamojo apklausą, netgi išgirsti jo prisipažinimą.
Tie potyriai moksleivę taip stipriai sujaudino, kad žiūrėdama į kaltinamąjį ji pati visa drebėjo.
Vyrą atvežė iš Lukiškių kalėjimo, ten jis jau buvo praleidęs 3 mėnesius. Tai buvo aiškiai pavojingas nusikaltėlis.
„Iš šono atrodo normalus žmogus, bet iš pradžių apklausiamas viską neigė. Prokuroras aiškiai mato, kad meluoja, pateikia nenuginčijamų įrodymų, ir verslininkas staiga prisipažįsta, kad tai jis dėl didelių sumų nuvarė furgonus, reketavo žmones“, – V.Morkūnaitei iki šiol sunku patikėti, kad savo akimis matė tikras įtempto prokuroro darbo akimirkas.
Kai buvo apklausos pertrauka, kaltinamajam su advokatu buvo leista išeiti į koridorių.
„Tada atsidūriau visai šalia to žmogaus, girdėjau, kaip advokatas jam liepia prisipažinti. Didžiulę įtampą jaučiau, kai stebėjau apklausą, o atsidūrus šalia buvo dar didesnis stresas, netgi virpėjau. Tada susimąsčiau, kokia juoda prokuroro darbo virtuvė, kiek reikia išgyventi. Ir dar tai, kad nuolat esi pavojuje, juk kaltinamasis gali su tavimi imti ir susidoroti“, – neslėpė moksleivė.
Kai įspūdžiai susigulėjo
Pasak V.Morkūnaitės, toji mentorystės pamoka buvo labai vertinga, leido susipažinti su pareigūnų darbo virtuve ir savo akimis pamatyti tai, ko jokiame vadovėlyje neperskaitysi.
„Kai kas šokiravo, bet ne per daug. Iš pradžių netgi buvau sau pasakiusi, kad ne, nebenoriu aš ten dirbti. Bet po kiek laiko visi įspūdžiai susigulėjo, pati sutvirtėjau ir nusprendžiau neatsisakyti svajonės studijuoti teisės mokslus ir tapti pareigūne“, – kalbėjo gimnazistė.
Žinoma, mergaitė neslėpė, kad planai gali ir pasikeisti. Iki gimnazijos egzaminų dar dveji su puse metų, jai patinka psichologija, sveikatos ir politikos mokslai – taigi visko dar gali būti. Bet kad mentoriaus pamokos jai buvo naudingos, mokinė net neabejoja.
Tokia patirtis! Kur daugiau tai sužinosi ir pajusi?
Vietoj autografo (pasikapsčius liaudies išminties skrynioje):
„Ko išmoksi, to ant pečių nenešiosi. Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs.“
V.Morkūnaitė
Prierašas po nuotrauka:
Šią vasarą V.Morkūnaitė leido karinėje stovykloje, ją aplankė mama Džiuljeta Morkūnienė. Nuotr. iš asmeninio albumo
"Panevėžio kraštas", 2018 12 22
