Pastatė atkaklus valstietis
Yra kaimų, kurių bažnyčios bokštai iš tolo šviečia. Važiuodami į Geidžiūnus Biržų rajone, to nesitikėkite. Šito mažo kaimelio Dievo namų bokštą užstoja aukšti medžiai.
Maldos namai pastatyti irgi ne kaimo centre, kaip kitur, o pakraštyje. Bet užtat ant kalniuko! Medinukė, geltonais dažais nudažyta medinė bažnyčia ir įmantria architektūra negali pasigirti. Bet vietos gyventojai didžiuojasi, kad ji pastatyta su didžiule meile ir drąsa.
Geidžiūnuose nebeliko senųjų gyventojų, kurie prisimintų pasakojimą apie pamaldų valstietį Luką Kaziūną. Jis išdrįso pasipriešinti caro valdžiai ir suręsti naujus Dievo namus. Valstiečiui buvo leista renovuoti kapinėse stovinčią koplyčią, kuri buvo pastatyta naudojant medžiagas iš nuverstos Nemunėlio Radviliškio bažnyčios.
Nagingas meistras tyliai ramiai koplyčią nugriovė ir, nepaisydamas policijos įspėjimų, pastatė naują.
Supykusi valdžia siūlė koplyčią uždaryti, o kunigą ir meistrą nubausti milžiniška tais laikais pinigų suma – 50-čia rublių. Vis dėlto 1880 metais maldos namai buvo pašventinti, bet juose pamaldas laikyti buvo leista tik meldžiantis už mirusiuosius ir per atlaidus.
Liaudies architektūros formos
Iškentus įvairius draudimus, jau tik nepriklausomoje Lietuvoje, 1939 metų pabaigoje kunigų rūpesčiu Geidžiūnuose buvo įsteigta parapija.
Nuo bažnyčios pastatymo XIX amžiuje ji buvo padidinta, suremontuota, tačiau išlaikė liaudies architektūros formas. Vienanavėje bažnyčioje yra įrengti trys altoriai.
Aukšta akmenų mūro tvora apjuostas šventorius gražiai sutvarkytas, žolė nupjauta. Tik takelio į kleboniją nebesimato, jis užžėlęs žole. Paradoksas, bet nė vienas kunigas tuo tikslu pastatytoje klebonijoje negyveno.
Kadaise vos ne vos visus tikinčiuosius sutalpindavusioje daugiau nei 150 kvadratinių metrų bažnyčioje dabar pamaldos vyksta tik kas antrą sekmadienį.
Patarnavo net trys kartos
Šalia maldos namų gyvenantis Kęstutis Kavaliauskas prisipažino, kad yra girdėjęs kalbų apie bažnyčios statybą, tačiau vyras per daug istorija nesidomi, tad ir nesigilino į tai.
Apie maldos namus daugiau galėjo papasakoti jo motina, bet prieš tris mėnesius ji iškeliavo į kitą pasaulį.
Net kelios Kavaliauskų kartos prižiūrėjo Geidžiūnų bažnyčią.
30 metų tėvų namuose gyvenantis K.Kavaliauskas prisiminė, kad jo gimdytoja rūpinosi bažnyčios puošimu, tvarkė kunigų drabužius, o tėvukui teko ūkiniai reikalai. Sutuoktiniams buvo patikėtas ir šventovės raktas.
Mirus kuriam nors parapijiečiui, K.Kavaliauskas už jo sielą skambina varpais.
„Bet kada manęs gali paprašyti, kad paskambinčiau už mirusiojo vėlę, visada sutiksiu, mesiu visus darbus, kelsiuos iš miego. Šios apeigos yra būtinos, nes tik taip siela eina į Dievo teismą“, – aiškino geidžiūniškis.
Bare padirbęs pakraupo nuo ištvirkimo
Į K.Kavaliausko namus užsukome, kai vyras pietavo. Kuklus geidžiūniškis pasikalbėti sutiko, tačiau nieku gyvu nenorėjo fotografuotis.
Pašnekovas džiaugdamasis papasakojo, kad jo sūnus Justinas jau antri metai studijuoja Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
„Mūsų visa šeima buvo labai pamaldi. Justinas nuo mažų dienų patarnaudavo šv. Mišiose. Džiaugiuosi, kad nenuėjo klystkeliais, o pasirinko gyvenimo kelią tą, kuriuo vedė širdis“, – džiaugėsi klieriko tėvas.
Pašnekovas neslėpė, kad baigęs mokyklą būsimas dvasininkas pirmiausia įgijo barmeno specialybę ir metus dirbo viename Panevėžio prekybos centre įsikūrusiame bare.
Iš arti pamatęs, kokia publika lankosi bare, kaip lankytojai elgiasi, jis tvirtai nusprendė atsisakyti pasaulietiško gyvenimo.
Apie gimtinę nebedaug ką žino
Iš Geidžiūnų yra kilęs ir šiuo metu Karsakiškio parapijoje kunigaujantis Jonas Morkvėnas.
Apie savo gimtinę J.Morkvėnas daug papasakoti negalėjo.
„Iš kaimo išvažiavau prieš 24 metus, sulaukęs vos 18 metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė, nebeliko draugų, o jaunimo jau ir nebepažįstu. Į kaimą grįžtu tik aplankyti ten gyvenančių tėvų“, – teigė Karsakiškio parapijos klebonas.
J.Morkvėnui didžiausias autoritetas buvo Geidžiūnuose apie 30 metų klebonavęs Leonas Skardinskas. Šis kunigas jį pakrikštijo ir parengė Pirmajai komunijai.
Bent jau pasimeldžia už policininkus
Geidžiūnuose pirmąjį spalio sekmadienį vyksta Šv. Angelų Sargų atlaidai. Šiemet jie vyko truputį anksčiau – paskutinį rugsėjo sekmadienį.
K.Kavaliauskas sakė, kad į atlaidus buvo suvažiavę apie 50 žmonių. Melstis atvyko ne tik parapijiečiai, bet ir po visą Lietuvą išsibarstę kraštiečiai.
Kone pusę amžiaus Geidžiūnuose gyvenanti 87 metų Vitalija Bogomolova tvirtino, kad nors atlaidai skirti angelams sargams, tačiau policininkai į maldos namus neužsuka.
„Kiek čia gyvenu, nė karto bažnyčioje nemačiau nei milicininko, nei policininko. Bet kunigas visuomet per Mišias paprašo pasimelsti ir už policininkus“, – juokėsi pensininkė.
Guvi senolė apgailestavo, kad nėra tradicijos po atlaidų rengti kermošius. Niekas prieš šventę nei alų verda, nei bandeles kepa. Vaikai negauna pasmaguriauti krakmoliniais, į blizgius popierėlius suvyniotais saldainiais.
Daug metų mokytoja dirbusi ir jaunimą visada palaikanti V.Bogomolova prasitarė, kad jai jau seniai kirba mintis, jog reikėtų po atlaidų surengti šventę. Būtų gražu, jei pasimeldę žmonės neskubėtų skirstytis, dar pabūtų kartu, pabendrautų.
Istorija visai nesusijusi su bažnyčia
Neseniai Biržų policijos komisariatui vadovauti pradėjęs Deividas Valtaris prisipažino, kad nebuvo girdėjęs apie tokią parapiją. Gal todėl, kad jis pats gyvena Pakruojyje.
„O kadangi Biržuose gyvena įvairių tikėjimų žmonės, tai policija neturi tradicijos katalikų bažnyčioje minėti profesinės šventės. Aš pats esu katalikas ir per policijos dieną su kolegomis meldžiuosi Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje“, – prisipažino komisariato vadovas.
D.Valtaris žadėjo susisiekti su Geidžiūnų bažnyčią aptarnaujančiu kunigu. Pasak pareigūno, prievartos negali būti, tikėjimas turi ateiti iš širdies, bet jei atsiras norinčių kartu melstis policininkų, tada jie tikrai nuvažiuos į Geidžiūnus.
„Per policijos dienos minėjimą kolegoms pats papasakojau Biblijoje perskaitytą Angelų Sargų istoriją, kuri, beje, visiškai nesusijusi su policija“, – atviravo D.Valtaris.
Filmą apie Geidžiūnų kaimą žiūrėkite rubrikoje „Vaizdo reportažai“.
