Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo per tas vietas tekančios upės Liaudės.
Šio krašto gyventojai nėjo baudžiavos, dauguma jų buvo smulkūs bajorai (šlėktos). Teritorija apėmė dabartinius Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio rajonus, kuriuose buvo pridygę akalicomis vadintų bajorkaimių ir vienkiemių.
Liaudos bajorai papildydavo sunaikintų pilių įgulas.
Liaudos krašto akalicos išsiskyrė iš kitų valstietiškų kaimų, nes laisvi žmonės galėjo leisti sau didesnę prabangą statant namus nei baudžiauninkai.
Liaudos krašto gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime ir rėmė sukilėlius. Už tai buvo sudeginta nemažai Liaudos krašto bajorų sodybų.
Lenkų literatūroje Liaudą išgarsino rašytojas Henrikas Senkevičius, trilogijoje „Tvanas“ aprašydamas XVII a. kovas su švedais. Jis Liaudoje „įkurdino“ savo herojus: Vadaktuose – Olenką Bilevičiūtę (jų giminei priskyrė ir Mitriūnų dvarą), Liubičiuje – jos rankos siekusį Kmiticą, Pociūnėliai tapo Goštautų giminės lizdu, Valmančiai – Butrimų, Gasčiūnai – Goscevičių, Mariezai – Stakjonių, Drąseikiai ir Mazgiai – Domaševičių tėvonijomis.